captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seniausias konditerijos fabrikas švenčia 100-ąjį gimtadienį

Lietuvoje saldainių ir šokolado fabrikų vos keletas, tačiau lietuviška produkcija per šventes itin populiari. Jau šimtmetį skaičiuojantis Šiauliuose esantis seniausias konditerijos fabrikas Lietuvoje išgyveno du pasaulinius karus, nacionalizaciją ir vėl pakilo naujam gyvenimui. Fabriko įkūrėjų palikuoniai sako ir šiandien stengiasi išsaugoti giminaičių puoselėtas tradicijas, o lankytojams suteikti džiaugsmo patiems pasigaminti saldumynų.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvoje saldainių ir šokolado fabrikų vos keletas, tačiau lietuviška produkcija per šventes itin populiari. Jau šimtmetį skaičiuojantis Šiauliuose esantis seniausias konditerijos fabrikas Lietuvoje išgyveno du pasaulinius karus, nacionalizaciją ir vėl pakilo naujam gyvenimui. Fabriko įkūrėjų palikuoniai sako ir šiandien stengiasi išsaugoti giminaičių puoselėtas tradicijas, o lankytojams suteikti džiaugsmo patiems pasigaminti saldumynų.

Prieš šimtą metų šiaulietis Antanas Gricevičius įsirengė karamelės virimo katilą ir su žmoną pradėjo virti saldainius. Gamyba ir prekyba sekėsi, ir po kurio laiko įmonėje dirbo jau apie pusantro šimto žmonių, gamino 300 pavadinimų saldainių, kurie buvo populiarūs ir Lietuvoje, ir užsienyje. 1940-siais fabrikas buvo nacionalizuotas, o 1993-siais, atkūrus Nepriklausomybę, grąžintas jo įkūrėjo įpėdiniams. Vienas iš jų – dabartinis fabriko vadovas.

„Tos idėjos, kurias Gricevičius suformavo, būtent gaminti skanius, kokybiškus saldainius, laikytis pagarbos taisyklių vartotojams, yra išlikusios“, – tvirtina „Rūtos“ direktorius Algirdas Gluodas.

Įmonės veteranai, dirbantys jau ne vieną dešimtį metų, sako besistengiantys įtikti įvairiems pirkėjų poreikiams. Ir esą svarbu ne tik gamybos paslaptys, bet ir saldumynų įpakavimas ar pavadinimas. Tad kartais tenka pasikonsultuoti ir su istorikais, ir kitų sričių specialistais.

„Buvo bendradarbiaujama su Valdovų rūmų muziejaus darbuotojais, kurie surinko istorinę medžiagą, kokius ingredientus, pagardus, prieskonius ir skanėstus mėgo Lietuvos didieji kunigaikščiai. Atsižvelgiant į tai buvo sukurti išskirtiniai saldainių rinkiniai“, – pasakoja įmonės rinkodaros vadovė Margarita Pyragė.

„Asortimentas buvo mažesnis, kai pradėjau dirbti, buvo daug neįdomių saldainių, o dabar didesnė dalis asortimento yra įdomūs, skanūs ir reti saldainiai, į kuriuos įdėta labai daug žmogaus šilumos ir rankų darbo“, – tikina įmonės veteranė Irena Kavaliūnienė.

Didžioji dalis pagamintų saldainių skirti Lietuvos vartotojams, penktadalis iškeliauja į kitas valstybes.

Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje fabrike tarnavę įrenginiai tapo prieš daugiau kaip metus atidaryto Šokolado muziejaus eksponatais. Kadangi įmonė išgyveno du pasaulinius karus, autentiškų daiktų likę nedaug.

„Džiaugiamės, kad turime „Rūtos“ įkūrėjo Gricevičiaus asmeninių daiktų, tarp kurių yra ir skėtis, ir kišeniniai laikrodžiai, taip pat saldainių popieriukai, dėžutės, įvairios pakuotės iš tarpukario laikų“, – sako įmonės muziejaus vadovė Odeta Kirnienė.

Iš antrame aukšte įsikūrusio muziejaus lankytojai gali pakilti į trečiąjį, edukacinių užsiėmimų salę, ir patys pasigaminti saldainių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...