captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl Lietuva elektrą importuoja, nors gali gaminti pati?

Lietuva gali pagaminti beveik tris kartus daugiau elektros nei reikia. Tačiau didžiąją dalį vis tiek importuoja, trečiadienį aiškino „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Importuoti, pasak jo, yra pigiau, nei gaminti patiems.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuva gali pagaminti beveik tris kartus daugiau elektros nei reikia. Tačiau didžiąją dalį vis tiek importuoja, trečiadienį aiškino „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Importuoti, pasak jo, yra pigiau, nei gaminti patiems.

„Galime pagaminti daugiau nei reikia Lietuvos poreikiui patenkinti, bet tai yra brangu, brangiau nei importas”, – sakė D.Virbickas. Pasak jo, Lietuvos elektros energetikos sistemoje šiuo metu yra prijungta beveik 4300 megavatų (MW) galios elektrinių, todėl teoriškai šalyje galima būtų pagaminti beveik tris kartus daugiau elektros, nei būtų suvartojama.

Tačiau Lietuvoje dauguma jėgainių degina iškastinį kurą ir todėl tokia elektra kainuoja daugiau nei importuojama.

Be to, tinklo pralaidumo atžvilgiu Lietuva gali importuoti daugiausia 73 proc. vartojimui reikalingos elektros.

„Tiek infrastruktūra praleistų elektros. Kiek jau rinkos dalyviai pirks, jie galėtų atsakyti“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

„Litgrid“ prognozuoja, kad elektros importas 2014 metų žiemą sieks 64 proc. 21 proc. elektros Lietuvoje pagamins iškastinį kurą deginančios elektrinės,  10 proc. bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių ir 5 proc. Suvartotos elektros bus pagaminta hidroelektrinėse.

„Gerai išplėtotas perdavimo tinklas ir veikianti elektros rinka leidžia parsisiųsti elektros iš kaimyninių energetikos sistemų, kur esama pigesnių elektros gamybos pajėgumų“ – sakė D.Virbickas.

„Litgrid“ vadovas trečiadienį pristatė trumpalaikė sistemos adekvatumo analizė 2014 metų žiemos sezonui. Ji rodo, kad daugiausia elektros Lietuvoje šią žiemą reikės paskutinę sausio savaitę.

„Litgrid“ pristatė ir 2013 metų vasaros elektros gamybos apžvalgą, kurioje matyti, kad vasaros sezonu (nuo balandžio mėnesio vidurio iki lapkričio pabaigos) 21 proc. elektros poreikio užtikrino elektrinės, naudojančios iškastinį kurą, 4 proc. elektros vartojimo poreikiams buvo patiekta iš saulės energijos ir biomasės, 9 proc. – iš hidroelektrinių, dar 4 proc. į bendrą gamybos balansą „pripūtė“ vėjo jėgainės. Panašios gamybos proporcijos išsilaikys ir 2014-ųjų žiemos sezonu.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close