captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistė: pensijų kompensavimas įmanomas tik padidinus mokesčius

Politikų ketinimai kompensuoti pensijas tėra svajonės, sako „Danske Bank“ analitikė Violeta Klyvienė. Apie tai būtų galima galvoti tik įvedus naujus mokesčius. „Kol nė vienas politikas nedrįsta šito atvirai pasakyti, planavimas pensijas grąžinti iš viršplaninių pajamų yra gana naivus dalykas“, – kalba ji.
G. Savickio (BFL) nuotr.
G. Savickio (BFL) nuotr.

Politikų ketinimai kompensuoti pensijas tėra svajonės, sako „Danske Bank“ analitikė Violeta Klyvienė. Apie tai būtų galima galvoti tik įvedus naujus mokesčius. „Kol nė vienas politikas nedrįsta šito atvirai pasakyti, planavimas pensijas grąžinti iš viršplaninių pajamų yra gana naivus dalykas“, – kalba ji.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad reikės džiaugtis, jei pavyks surinkti keliasdešimt papildomų milijonų: „Tai reiškia, kad galimybių kompensuoti pensijas bus tik keliems procentams dabartinių pensininkų.“

Politikai neturi aiškaus plano

„Vien pasakymas, kad pensijos bus grąžinamos iš viršplaninių pajamų, skamba keistokai, – komentuoja V. Klyvienė pažadus grąžinti pensijas. – Ką reiškia viršplaninės pajamos? Arba biudžetas yra atitinkamai planuojamas (sakykime, nerealistiškai), arba čia tiesiog svajonės ir aiškaus plano nebuvimas.“

Analitikė sutinka, kad Konstitucinio Teismo sprendimus reikia vykdyti, bet, kadangi valstybės finansinė padėtis sudėtinga, reikia pasakyti, ir iš kokio šaltinio gali būti grąžinama. „Šiandien kito šaltinio, kaip mokestinės bazės plėtimas, naujų mokesčių įvedimas, nematau. Kol nė vienas politikas nedrįsta šito aiškiai ir atvirai pasakyti, tol galvojimas ir planavimas pensijas grąžinti iš viršplaninių pajamų yra gana naivus dalykas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako V. Klyvienė.

Viršplaninės pajamos, pabrėžia V. Klyvienė, nėra tvarus šaltinis, todėl nereikėtų jų prognozuoti ir iš anksto dalyti. „Europos Sąjungos socialinės priežiūros sistema sako, kad jos turėtų būti skiriamos mažinti deficitui arba stabilizaciniam fondui formuoti. Jei ekonomika auga sparčiau, yra pasiekusi potencialą, tam skiriamos viršplaninės pajamos. Tokiems dalykams, kaip pensijų kompensavimas, darbo užmokestis ar pan., turi būti aiškūs ir skaidrūs šaltiniai, o ne tokie, kurie gali niekada nesimaterializuoti“, – teigia analitikė.

Jai pritaria ir N. Mačiulis – vertinant ekonomines tendencijas ir ekonomikos augimo perspektyvas, viršplaninių pajamų bus labai nedaug, reikės džiaugtis, jei biudžeto pajamos atitiks dabartinį planą ir jei geriausiu atveju pavyks surinkti keliasdešimt papildomų milijonų. „Tai reiškia, kad galimybių kompensuoti pensijas bus tik keliems procentams dabartinių pensininkų. Tokius pažadus reikėtų dalyti šiek tiek atsakingiau ir nekurstyti tuščios vilties, nes biudžeto deficitas labai didelis“, – kalba ekonomistas.

Nėra galimybių didinti valstybės išlaidų

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš porą savaičių sakė, kad pensijų grąžinimo tvarka paaiškės maždaug 2014 m. vasarą. Dabar aiškėja, kad dar greičiau – neva jau žinoma, iš kur paimti pinigų. N. Mačiulis taip pat mano, kad tvarka paaiškės gana greitai, bet galimybių kompensuoti 2010 m. sumažintas pensijas greitai tikrai neatsiras.

„Turime atsiminti, kad 2014 m. biudžeto deficitas bus dar apie 2,5 mlrd. litų – tai ta suma, kurią reikės skolintis finansų rinkose, kuria padidės valstybės skola. Ir kalbėti apie galimybes padidinti išlaidas dar daugiau negu 1 mlrd. litų yra labai sudėtinga“, – pabrėžia jis.

N. Mačiulis primena, kad 2014 m. buvo nuspręsta kompensuoti atlyginimus valstybės tarnautojams, todėl didžioji dalis išlaidų, kurios numatytos biudžete, bus skirtos jiems, o ne pensininkams.

Be to, pasak N. Mačiulio, mes turime veikiantį fiskalinės drausmės įstatymą, kuris reikalauja mažinti biudžeto deficitą 1 proc. BVP tol, kol yra deficitas, tol, kol valstybė kiekvienais metais skolinasi tam, kad finansuotų savo išlaidas. „Tai tikrai labai atsakingas įstatymas, kuris užkerta kelią tokio pobūdžio išlaidavimui, kokį matėme valstybėje iki 2008 m. Jei Lietuva atsisakytų tokio įstatymo, mes ne tik brangiau skolintumės finansų rinkose ir padidėtų biudžeto išlaidos palūkanoms, bet Lietuva pamintų ir savo įsipareigojimus Europos Sąjungai“, – teigia N. Mačiulis.

Ratifikavę ES fiskalinę sutartį, įsipareigojome įstatymais apriboti nepagrįstą valdžios norą išlaidauti, primena jis. „Tad, jei politikai pasako, kad didins išlaidas ne tik savo atlyginimams, bet ir pensijas kompensuos, jie turi pasakyti, iš kur paims pinigų. Iš finansų rinkų pasiskolinti negali – tai draudžia fiskalinės drausmės įstatymas ir ratifikuota fiskalinės drausmės sutartis. Tegul ir įvardija, ar sumažins išlaidas kažkuriose kitose srityse, ar mažins valstybės tarnautojų skaičių, ar didins mokesčius“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Paklausta apie politikų kalbas iki 1,5 tūkst. litų didinti minimalią algą, V. Klyvienė sako, kad minimali alga turėtų didėti palaipsniui, nes tik toks didinimas nėra žalingas ekonomikai ir verslas jį gali absorbuoti be didesnių kaštų. Tačiau tai, ką matome pastaruoju metu, tikrai nėra daroma palaipsniui.

„Vien tai, kad daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ir toliau dirba už mažesnę nei minimalią algą, yra aiškus pavyzdys, jog verslas stengiasi išvengti šitos priemonės. Žinoma, įstatymu galima nurodyti didinti algą, bet iš tikrųjų daugelio žmonių padėtis visiškai nepagerės. Antra, brangindami mažiausiai kvalifikuotą darbo jėgą, vėl užlipsime ant grėblio – verslininkai nenorės kurti tokių darbo vietų, ir nedarbo lygis, užuot stabilizavęsis ir mažėjęs, pradės vėl augti“, – mano V. Klyvienė.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close