captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerija ieško būdų, kaip paremti gyvulių įsigijimą

Nors mėsai auginamų veislinių ir mišrūnų galvijų per metus Lietuvoje padaugėjo, jų esą vis tiek yra ne tiek, kiek tikėtasi. Žemės ūkio ministerijos teigimu, ieškoma, iš kur paimti pinigų gyvulių įsigijimui paremti.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nors mėsai auginamų veislinių ir mišrūnų galvijų per metus Lietuvoje padaugėjo, jų esą vis tiek yra ne tiek, kiek tikėtasi. Žemės ūkio ministerijos teigimu, ieškoma, iš kur paimti pinigų gyvulių įsigijimui paremti.

Netoli Kaišiadorių, Kalniškių kaime, įsikūrusi bendrovė „Agrolinija“ pasirinko nelepias, pašarams neišrankias simentalių ir angusų veisles.

Prieš trejus metus atsivežus pirmuosius mėsinių veislių galvijus, dabar banda kartu su mišrūnais išsiplėtė iki 400.

„Kadangi bandos plėtimasis eina į pabaigą, užpildom visas patalpas, kurias turime, jau yra ir perteklinių galvijų, tai šie bus skerdžiami ir prasidės mėsos realizacija. Apie pelną kalbėti dar ankstoka, galvijai – ne kiaulės, ne paukščiai. Čia lėtesnis ir sudėtingesnis procesas“, – sako bendrovės „Agrolinija“ vadovas Ronaldas Bilskis.

Bendrovės planuose – išplėsti bandą iki 500 ir kasdien parduoti po vieną paskerstą galviją.

Dabar Lietuvoje laikoma maždaug 100 tūkst. mėsinių veislių galvijų ir jų mišrūnų. Atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtį, tokių galvijų būtų galima auginti trečdaliu daugiau.

Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, jeigu pavyktų rasti lėšų kompensuoti bent pusę išlaidų už įsigytus veislinius gyvulius, tai paskatintų gyvulininkystės plėtrą. Leidimo tam skirti lėšų kreiptasi į Europos Komisiją.

„Galvojame apie lengvatinių kreditų suteikimą, palūkanų kompensavimą ir kitus būdus. Ir jei per mėnesį ar kitą mėnesį su EK nerasime sutarimo, taikysime, kaip minėjau, kitus būdus“, – teigia V. Jukna.

Šiemet perskirsčius lėšas, rasta 60 mln. Lt gyvulių ūkiams modernizuoti. Tačiau paraiškų pateikta triskart didesnei sumai.

Pasak ministro, viena iš priežasčių, kodėl per kelerius pastaruosius metus sumažėjo gyvulių, – menkesnė parama. 2007–2013 metais gyvulininkystei teko perpus mažiau europinės paramos nei augalininkystei. O, pavyzdžiui, kaimynai latviai vienodai rėmė abi šakas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...