captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Bradauskas pasakė, ką galvoja apie R. Pakso siūlymus

Nesutapus Vyriausybės ir partijos Tvarka ir teisingumas (TT) lyderio Rolando Pakso nuomonėms dėl finansinės krizės metu apkarpytų pensijų ir valstybės tarnautojų algų kompensavimo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas palaiko R. Pakso poziciją.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nesutapus Vyriausybės ir partijos Tvarka ir teisingumas (TT) lyderio Rolando Pakso nuomonėms dėl finansinės krizės metu apkarpytų pensijų ir valstybės tarnautojų algų kompensavimo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas palaiko R. Pakso poziciją.

R. Pakso požiūriu, siekdama kompensuoti finansinės krizės metu apkarpytas pensijas ir valstybės tarnautojų algas, Lietuva gali sau leisti nemažinti valstybės skolos, nes finansinės drausmės nesilaiko ir daugybė kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Kaip pavyzdį TT lyderis pateikia net iš skolų neišbrendančią Graikiją.

„Jau anksčiau kalbėjau apie tai, kad grąžinti atlyginimus ir pensijas galima kitais metais išlaikant tą patį 2,9 procentų biudžeto deficitą. Tai nieko baisaus – didžioji dalis ES narių pernai neatitiko Mastrichto kriterijų dėl biudžeto deficito ir valstybės skolos. Keturiolikos šalių prisiimti įsipareigojimai viršija 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Graikija, Italija ir Portugalija šią kartelę viršijo daugiau kaip dvigubai“, – savo įžvalgomis naujienų portale Delfi.lt dalinosi europarlamentaras.

Nors Vyriausybės biudžeto projekte yra numatytas 1,9 proc. deficitas, siejamas su Lietuvos galimybe jau 2015 metais įsivesti eurą, R. Paksas siūlo eiti kitu keliu ir palikti 2,9 proc. deficitą.

„1 procentiniu punktu mažesnį Lietuvos biudžeto deficitą, manau, būtent dėl tos pačios priežasties (euro įvedimo), numato ir Fiskalinės drausmės sutartis“, – pripažįsta TT vedlys, tačiau yra įsitikinęs, kad valstybė turėtų elgtis kitaip. Jo manymu, valstybė gali išleisti kelerių metų trukmės obligacijas, kurias įsipareigotų išpirkti nustatytu terminu.

Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas teigia, kad jis, o ir valdančioji koalicija galėtų pritarti tokiam žingsniui, mat šis esą būtų ir logiškas, ir įmanomas.

„Koalicijoje priėmėme politinį sprendimą, kad pensijos ar bent dalis jų galėtų būti pradėtos kompensuoti nuo liepos 1 d., esant viršplaninėms pajamoms. Kol kas aš nesiūlyčiau imtis kitokių priemonių, pažiūrėti, kaip bus vykdomas biudžetas, – sako B. Bradauskas. – Palyginus 2012 ir 2013 metus, šiuo metu turime apie 650 mln. litų biudžeto perviršį, 150 mln. viršplaninių pajamų. Jei viskas bus vykdoma tvarkingai, bus galima apsieiti be kitų priemonių, kitu atveju bus galima dar skolintis, išleisti vertybinius popierius, kuriems prireiktų apie 300–400 mln. litų. Valstybei tai nebūtų labai skausminga. Tokiam žingsniui būtų galima pritarti koalicijoje.“

Tačiau Finansų ministras Rimantas Šadžius, kalbėdamas apie valstybės biudžeto projektą, yra griežtai pasisakęs prieš galimą valstybės skolos didinimą ir politikų išlaidavimą.

„Yra Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris nustato labai konkrečius rėmus išlaidų didėjimui 2014 m. Vyriausybė privalės pateikti projektą, kuris atitiks šį įstatymą“, – dienraščiui „Verslo žinios“ sakė finansų ministras. Jo teigimu, Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte deficitas neturėtų viršyti maždaug 2 proc. BVP., nes taip reikalauja galiojantis įstatymas. Ministras teigė besitikintis, kad Seimas, priimdamas biudžetą, sutiks su tokiu Vyriausybės pasiūlymu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close