captcha

Jūsų klausimas priimtas

Energetikos milžino atstovas: Vilniaus savivaldybė nusiteikusi prieš mūsų projektą

Klaipėdoje šiemet pradėjusios veikti pirmosios šiukšlių deginimo jėgainės valdytoja „Fortum Heat Lietuva“, priklausanti regiono milžinei „Fortum”, skaičiuoja, jog sostinėje projektas plėtojamas ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Anot įmonės vadovo Vitalijaus Žutos, įmonė jaučia priešišką Vilniaus savivaldybės nusiteikimą. Kaune nuo projekto plano pernelyg nenukrypta – bendrovė planuoja šiukšlių deginimo gamyklas įrengti trijose Lietuvos didmiesčiuose.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Klaipėdoje šiemet pradėjusios veikti pirmosios šiukšlių deginimo jėgainės valdytoja „Fortum Heat Lietuva“, priklausanti regiono milžinei „Fortum”, skaičiuoja, jog sostinėje projektas plėtojamas ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Anot įmonės vadovo Vitalijaus Žutos, įmonė jaučia priešišką Vilniaus savivaldybės nusiteikimą. Kaune nuo projekto plano pernelyg nenukrypta – bendrovė planuoja šiukšlių deginimo gamyklas įrengti trijose Lietuvos didmiesčiuose.

– Su kokiomis problemomis susiduriate Vilniuje?

– Mes matome labai neigiamą Vilniaus savivaldybės nusiteikimą mūsų projekto atžvilgiu, tai yra vieša paslaptis. Kai mes pradėjome projekto vystymo planą, strateginio poveikio aplinkai (SPAV) vertinimą pagal tas procedūras, kurios yra numatytos įstatymuose, mes keturis kartus gavome neigiamą atsakymą dėl šio projekto vystymo.

– Dėl kokių priežasčių buvo atsakoma neigiamai?

– Sakyčiau, kad svarbių akcentuotų argumentų nėra, tačiau vyksta atsirašinėjimas. Tačiau pagal teisės aktus mes radome galimybę projektą pristatyti visuomenei. Manau, ateis laikas, kai savivaldybė turės paaiškinti savo gyventojams ir šilumos vartotojams, ar yra galimybių sumažinti šilumos kainas vartotojams, ar nėra. Manau, jeigu Vilniaus mieste nebus kogeneracijos, nebus didelių galimybių mažėti šilumos kainai.

– Kiek šiluma galėtų atpigti Vilniuje?

– Mūsų skaičiavimais, šilumos kaina galutiniam vartotojui galėtų mažėti apie 17 proc.

– Kiek laiko trunka projekto derinimas su Vilniaus savivaldybe?

– Projektą pradėjome sausio mėnesį, jau beveik metai. Be kai kurių savivaldybės sprendimų projekto neįmanoma vystyti, pavyzdžiui, teritorijų planavimas ir detalaus plano patvirtinimas – čia neišvengiamai susidursime su savivaldybės sprendimais. Mes visada atsiremiame į tai, kokie bus argumentai – savo projektus vystome vadovaudamiesi teisine baze. Į visas pastabas, kurias mums yra pateikusi savivaldybė, mes duodame aiškius atsakymus. Jeigu vėl sulauksime neigiamų atsakymų, Lietuva yra teisinė valstybė ir mes ieškosime kelių įrodyti, kad mes viską teisiškai atlikome teisingai, vadovaujantis įstatymais.

– Ar galite įvardinti, kodėl, jūsų manymu, Vilniaus savivaldybė priešinasi šiam projektui?

– Jeigu yra priimtas sprendimas, kad šilumos gamyba turi vykti konkurencinėje aplinkoje, o su konkurencija galima pasiekti geriausią rezultatą – mes tuo keliu ir einame. Manau, ir Vilniaus savivaldybė tai turi suprasti ir, turbūt, supranta, kad kito varianto šio metu nėra: konkurencinėje aplinkoje visiems turi būti lygios galimybės.

– Ar Vilniuje galėtų veikti dvi šiukšlių deginimo gamyklos?

– Taip.

– Ar turite išsirinkę sklypą?

– Šiuo metu yra dvi alternatyvos, kurios yra svarstomos mūsų dokumentuose, bet prioritetas yra teikiamas sklypui Statybininkų gatvei, kuri yra Aukštuose Paneriuose tarp „Regitros“ ir Grigiškių. Ten esantis sklypas yra įsigytas ir jam padaryti geologiniai tyrimai bei kiti reikalingi vertinimai.

– Kada gamykla galėtų pradėti veikti sostinėje?

– Jeigu Klaipėdoje projektą pradėjome vystyti 2008 m., o įmonė pradėjo veikti 2013 m. gegužę, tai galite įsivaizduoti, kiek tai užtrunka. Mūsų skaičiavimais, Vilniuje elektrinė galėtų pradėti veikti 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje.

– Anksčiau esate sakęs, kad elektrinė galėtų patenkinti 20–22 proc. sostinės šilumos poreikio, ar šie planai per 1,5 metų nepasikeitė?

– Šiuo metu yra svarstomos dvi pagrindinės alternatyvos: 100 arba 160 MW galingumo katilas. Atitinkamai, pagal šiuos galingumus, jie galėtų užtikrinti 25–30 proc. sostinės šilumos poreikio. Galutinis sprendimas bus priimtas kai bus užbaigtas pirmas etapas, t.y. projekto vystymo planas ir SPAV – sprendimai bus priimti per artimiausius keletą mėnesių.

– Kodėl, jūsų manymu, gyventojai priešinasi atliekų deginimo gamyklos statyboms?

– Manau, tai lemia informacijos stoka ir perdėtos baimės. Ne viena studija įrodo, kad atliekų deginimo elektrinėse yra keliami aukšti reikalavimai, o išmetimai juose yra mažesni nei biokurą naudojančiose elektrinėse.

– Kam būtų naudinga, jei Vilniuje nepradėtų veikti šiukšlių deginimo gamyklos?

– Jeigu nė viena įmonė nepradėtų veikti, atliekos, kurios dabar sėkmingai keliauja į sąvartyną, ten toliau keliaus po mechaninio ar kitokio rūšiavimo. Galbūt pradėtų veikti daugiau biokuro katilinių, bet tai yra ne toks efektyvus kuro panaudojimas, kaip kogeneracija, kai galima kartu gaminti elektrą ir šilumą. Antrą vertus, didėjant biokuro panaudojimui, jo kainos turėtų augti.

– Kaip sekasi plėtoti projektą Kaune?

– Kaune yra kai kurių nesklandumų, buvo panaikintas Kauno LEZ specialus planas, tačiau įvertinome situaciją, kaip galima projektą vystyti toliau ir jis plėtojamas remiantis Kauno regiono bendruoju planu. Šiuo metu nuo projekto vystymo grafiko nesame labai nuklydę, planuojame gauti statybos leidimą 2014 m. rugsėjį, tad elektrinė savo veiklą galėtų pradėti 2016 m. pabaigoje.

– Kokios planuojamos investicijos abiejuose didmiesčiuose?

– Kaune katilo galingumas yra 100 MW, o investicija siekia apie 160 mln. EUR (552 mln. Lt), Vilniuje ji siektų 160–185 mln. EUR (552 – 639 mln. Lt).

– Prieš 1,5 metų skelbta, kad Lietuva panaudoja 10–11 proc. šiukšlių, kai Švedijoje šis rodiklis siekia 99 proc. Kai pradėjo veikti jūsų elektrinė Klaipėdoje, kiek padidėjo šiukšlių perdirbimo procentas?

– Šiuo metu Lietuva nėra labai toli pažengusi, tačiau Klaipėdos regionas yra vienintelis, kuris vykdo įsipareigojimus - Lietuva yra įsipareigojus perdirbti apie 50 proc. atliekų po pirminio rūšiavimo. Vertinant visos Lietuvos mastu, nors metai dar nesibaigė, mūsų skaičiavimais, šiukšlių perdirbama apie 9–10 proc. punktų daugiau.

Klaipėdoje yra sudeginama 100–110 tūkst. tonų atliekų po rūšiavimo, kai Lietuvoje susidaro apie 1,4 mln. tonų atliekų, įskaitant biodegraduojančias ir pramonines atliekas jų yra daugiau nei 6 mln. tonų. Tad yra didžiuliai rezervai perdirbti atliekas po rūšiavimo, poreikio jų įsivežti nėra.

Net jeigu atliekų ir pritrūktų, mes galime naudoti biokurą, džiovintą dumblą ir kitą vietinį kurą. Šiuo metu Klaipėdoje kuro balanse atliekos sudaro 50 proc., tad jeigu atsirastų daugiau atliekų kuro balanse, dar yra erdvės šilumos kainų mažinimui Klaipėdoje. Deja, šiandien į Klaipėdos elektrinę atliekas galime vežti tik iš Klaipėdos regiono. Skelbėme, kad Klaipėdoje „Fortum“ pasiūlė 13,6 ct už šilumos kilovatvalandę, tai yra apie 19 proc. pigiau nei Klaipėdos energijos palyginamosios sąnaudos.

– Kaip vertinate Lietuvoje veikiančią atliekų rūšiavimo sistemą?

– Manau, kad Lietuva eina teisingu keliu panaudodama Europos Sąjungos pinigus šiai sistemai įdiegti. Manau, neblogai rūšiuoti sekasi Alytui, be abejo, ir Klaipėdai. Greičiausiai tam yra kelios priežastys: savivaldos ir regioninių atliekų tvarkymo centrų požiūris.

– Kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių kontekste pagal perdirbamų atliekų procentą?

– Geriausiai šiuo metu atrodo ir, ko gero, atrodys, Estija. Taline veikia atliekų deginimo elektrinė į kurią keliauja atliekos po rūšiavimo iš visos šalies. Tačiau tik šių metų rezultatai, kurie dar nepaskaičiuoti, parodys tikrąją padėtį, nes Taline elektrinė taip pat pradėjo veikti šiemet, vėliau nei Klaipėdoje.

– Turite įmonių Joniškyje ir Švenčionyse, galbūt plėsdamiesi į didmiesčius planuojate jas parduoti?

Ten yra tik katilinės, kurios gamina tik šilumą. Regionuose yra skirtinga situacija: Švenčionyse daugiau kaip 70 proc. kuro balanse sudaro biokuras ir kaina siekia apie 21 centą už šilumos kilovatvalandę, tai Joniškyje dominuoja dujos. Tačiau šiuo metu yra gauta parama ir statomas 2 MW katilas, tikimės, kad kitų metų šildymo sezono pradžioje jis pradės veikti ir kainos Joniškyje mažės. Šios įmonės mums netrukdo dirbti, jos yra finansiškai stabilios. Šiemet Švenčionys išmokėjo dividendus abiems akcininkams, to paties artimiausiu metu tikimės ir iš Joniškio.

Bendrovei „Fortum Heat Lietuva“ priklauso šilumos ir elektros gamybos įmonė „Fortum Klaipėda“.

Šilumos ir karšto vandens gamybos, tiekimo ir pardavimo įmonės „Fortum Švenčionių energija“ ir „Fortum Joniškio energija“. Taip pat medienos biokuro gamybos ir tiekimo įmonė „Fortum ekošiluma“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...