captcha

Jūsų klausimas priimtas

Procesas, kai nustatomi finansavimą gausiantys sektoriai, artėja į pabaigą

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, pirmą kartą prieš prasidedant naujam finansiniam periodui turi nusistatyti konkrečius sektorius, kurie gaus finansavimą 2014–2020-aisiais. Šis procesas jau į pabaigą. Skirstant būsimus pinigus, skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, nes šalims tai garantuoja aukštesnį konkurencingumą, žmonėms – kokybiškesnius produktus, švaresnę aplinką.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, pirmą kartą prieš prasidedant naujam finansiniam periodui turi nusistatyti konkrečius sektorius, kurie gaus finansavimą 2014–2020-aisiais. Šis procesas jau į pabaigą. Skirstant būsimus pinigus, skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, nes šalims tai garantuoja aukštesnį konkurencingumą, žmonėms – kokybiškesnius produktus, švaresnę aplinką.

„Probiosanus“ – įmonė Vilniuje, gaminanti įvairias valymo priemones. Jos sukurtos probiotikų, tai yra gerųjų bakterijų, pagrindu. Įmonės vadovo teigimu, nesinorėjo gaminti to paties, ką ir kiti, tad maždaug prieš metus pasinaudota mokslininkų protais ir sukurta ligšiolinė naujovė rinkoje. Investicija – daugiau nei 2 milijonai litų. 

„Produktas yra naujiena, pasaulinė naujiena, jis visiems įdomus, jisai komunikuoja kitokį požiūrį į mūsų švarą. Iš tiesų, žmonės galbūt yra per daug įpratę gyvent steriliai, mes propaguojam sveiką požiūrį į švarą, nes tas sterilumas kartais apsiverčia prieš patį žmogų, tai tie mūsų produktai yra pažangūs ir randa savo nišą“, – teigia „Probiosanus“ generalinis direktorius Tomas Andrejauskas.

Čia pagaminti valikliai keliauja ne tik į parduotuves Lietuvoje, bet vežami ir į Latviją, Estiją, Daniją; eksporto geografija, planuojama, netrukus dar išsiplės. Kad gaminiai pasiektų pirkėją, įmonėje, be kitų darbuotojų, dirba ir keturi mokslininkai, o šiuo metu įrenginėjama ir naujutėlaitė laboratorija. Jai apie porą milijonų litų gauta iš ES.

Ši pastaruoju metu itin daug investuoja į inovacijas, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Mat ypač sunkmetis parodė, kad į privatų sektorių naujovėms nuėję pinigai duoda didžiulę pridėtinę vertę ir atsiperka dešimteriopai.

Norėdama, kad šalys įvertintų, kuo kiekviena iš jų dabar stipri ir kas leistų konkuruoti ateityje, išnaudojant mokslo kompetenciją ir verslo potencialą, Europos Komisija maždaug prieš metus visoms nurodė nusistatyti konkrečias prioritetines sritis. Šių projektai ir galės pretenduoti į europinius pinigus 2014–2020 metais. Lietuva vasarą pasitvirtino šešias raidos kryptis, tarp jų – sveikatos, maisto technologijų, agroinovacijų, transporto, energetikos.

„Prioritetai yra suprantami kaip sukurta kažkokia nauja technologija, kuri galėtų būti diegiama ne vienoje įmonėje ir net nebūtinai viename sektoriuje. Taip pat pasiūlymas, kaip patobulinti tam tikrus verslo procesus, sakykim, kas galėtų būti diegiama įvairiuose sektoriuose“, – aiškina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė.

Anot ekspertų, tai pirmas toks grandiozinis bendrijos projektas, pavadintas „Sumani specializacija“. Lietuvoje jis jau eina į pabaigą, belikęs maždaug mėnuo. Po didžiulių apklausų ir analizių, po to, kai verslas įvardijo, ko jam reikia, į ką jis investuotų, o mokslininkai pasakė, ką gali pasiūlyti, dabar brandinami realūs projektai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...