captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno politikų ir tarnautojų kvalifikacijos kėlimui – beveik 900 tūkst. litų

Daugiau nei šimtas Kauno politikų ir tarnautojų netrukus bus per žingsnį nuo magistro arba daktaro laipsnio. Lapkritį baigsis dvejus metus trukę ir beveik 900 tūkst. litų kainavę kvalifikacijos kėlimo mokymai, per kuriuos 106 savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai ir politikai Kauno technologijos universitete (KTU) gilino žinias pagal II-osios ir III-osios pakopos studijų modulius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Daugiau nei šimtas Kauno politikų ir tarnautojų netrukus bus per žingsnį nuo magistro arba daktaro laipsnio. Lapkritį baigsis dvejus metus trukę ir beveik 900 tūkst. litų kainavę kvalifikacijos kėlimo mokymai, per kuriuos 106 savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai ir politikai Kauno technologijos universitete (KTU) gilino žinias pagal II-osios ir III-osios pakopos studijų modulius.

Tiesa, baigus mokymus bus išduotas tik pažymėjimą apie praeitus kursus. Norintieji įgyti mokslinį laipsnį, dar turės nemažai pasistengti.

Tarp pasiryžusių aukoti laisvą laiką ir vėl dvejus metus trinti suolą universitete – Kauno meras Andrius Kupčinskas, miesto tarybos nariai Artūras Orlauskas, Edita Gudišauskienė, Marijus Panceris, Aušra Ručienė, savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis. Kai kurie jų neslepia pasiryžimo siekti ir daktaro laipsnio.

Projekto vertė – 873,5 tūkst. litų

Projektą „Kauno miesto savivaldybės politikų, savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimas strateginių tikslų įgyvendinimo srityse“ vykdo  Kauno miesto savivaldybės administracija. Konkursą pravesti mokymus laimėjo KTU.

Pagrindinis projekto tikslas – tobulinti Kauno miesto savivaldybės politikų, savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančiųjų kvalifikaciją, pagerinti jų vykdomas viešojo administravimo funkcijas ir spartinti regioninę plėtrą strateginių tikslų įgyvendinimo srityse.

Projektui įgyvendinti buvo skirta 873,5 tūkst. Lt (iš Europos socialinio fondo agentūros – 742,5 tūkst. Lt, iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto – 131 tūkst. Lt). Išvedus aritmetinė vidurkį, vidutiniškai vieno žmogaus kvalifikacijos kėlimas kainavo 8240 litų.

Įgyti diplomą – ne paprasta

Projektą KTU kuruojantis šio universiteto Regionų plėtros katedros docentas Rimantas Dapkus aiškino, kad kvalifikacijos kursų baigimas tiesioginės teisės rašyti baigiamąjį darbą, jį gintis ir įgyti mokslinį laipsnį nesuteikia.

„Mokymus baigę žmonės turėtų patys tartis su norimu universitetu dėl išklausytų dalykų užskaitymo. Tuomet turėtų išklausyti trūkstamus pageidaujamai programai dalykus ir tik tada būtų suteikta galimybė rašyti magistro ar daktaro darbą ir jį gintis“, – aiškino R. Dapkus.

Jis paneigė pasigirdusias kalbas, kad dvejus metus vykdytas kvalifikacijos kėlimo projektas – tik dar vienas gudrus būdas pasipelnyti iš europinių pinigų, surengiant formalius mokymus.

R.Dapkaus teigimu, šis projektas – pavyzdinis visai Lietuvai. „Tai ne formalus seminaras, kurio dalyviai susirenka išgerti kavos, papietauti ir gauti pažymėjimą apie „praeitus“ mokymus, o realias, naudingas žinias atnešę mokymai“, – įsitikinęs docentas.

Paskaitos – ne darbo metu

Projektą kuruojantis Kauno savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Cechanavičius tvirtino, kad visi mokymų dalyviai yra motyvuoti, nes į paskaitos vyko ne darbo metu, tekdavo mokytis ir šeštadienį. Kaip ir studentams, jiems teko atlikti namų darbus, rašyti referatus, atsiskaityti.

„Šie mokymai – ne seminaras. Jų lygis aukštesnis, jie vyko universitete, dėstė profesoriai. Mokymų dalyviai gaus pažymėjimą, kad yra išklausę kursą. O toliau savivaldybė ne prie ko, jei norės – patys turės tvarkytis, jei norės baigti studijas, gauti diplomą“, – sakė A. Cechanavičius.

R.Dapkus džiaugtųsi, jei bent pusė mokymų dalyvių siektų magistro arba daktaro diplomo.

Meras daktaro laipsnio nesieks

Kauno meras Andrius Kupčinskas 15min.lt sakė abejojantis, ar sieks daktaro laipsnio. Jo teigimu, diplomas svarbesni tarnautojams, „o mes pasirinkome politiką, mums svarbiau žinios, o diplomas nieko nekeičia“.

Jo kolegė advokatė ir miesto tarybos narė A. Ručienė pasitaikusios galimybės tapti daktare neatsisakys.

„Pati ryžausi gal 10 kartų tęsti studijas, tačiau taip ir nepratęsiau. Kai pasitaikė ši proga, supratau, kad negaliu jos praleisti. Labai palaikė ir mano šeima. Advokato darbas – ne tarnautojo, mums nėra darbo valandų, todėl rasti laiko studijoms nebuvo lengva. Tačiau tai tai tikrai buvo naudinga. Atsinaujino žinios.

Ketinu rašyti disertaciją ir ją gintis. Žinoma, kad nelengva bus. Rašysiu tai, kad susiję su mano darbo sritimi – profsąjunga, darbo santykiai, teisė“, – teigė A. Ručienė.

Ji neabejoja, kad diplomą norėtų gauti visi, tačiau ne visiems užteks užsispyrimo, laiko jo siekti.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...