captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kelių direkcija: pavasarį penktadalis kelių bus sunkiai pravažiuojami

Dėl prastėjančios kelių būklės vairuotojų ir verslo per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį atsiprašė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas. Jis įspėjo, jog pavasarį penktadalis šalies kelių tinklo gali būti sunkiai pravažiuojami, vairuotojų taip pat neturėtų stebinti pakeliuose vešinti žolė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Dėl prastėjančios kelių būklės vairuotojų ir verslo per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį atsiprašė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas. Jis įspėjo, jog pavasarį penktadalis šalies kelių tinklo gali būti sunkiai pravažiuojami, vairuotojų taip pat neturėtų stebinti pakeliuose vešinti žolė.

Skaičiuojama, jog dabar valstybinės reikšmės kelių vertė šių metų pradžioje siekė 6,7 mlrd. Lt, o preliminari atstatomoji jų vertė viršijo 70 mlrd. Lt, skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos skaičiavimais, per pastaruosius 13 metų pervežimais gabenamas svoris padidėjo du kartus.

Tačiau kelių finansavimas iš biudžeto dar neatgavo 2002 m. lygio, kai šiam sektoriui buvo skirti 736 mln. Lt. Pernai keliams iš biudžeto skirti 716 mln. Lt, šiemet – 695 mln. Lt, o kitąmet planuojami 707 mln. Lt.

„Šiandien mes naudojamės paveldėtu turtu, kuris buvo sukurtas prieš 50 metų, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Deja, šiandien pasakyti, kad mes ją (kelių infrastruktūrą – DELFI) atstatome ir tiesiame naują, negaliu.“

Jis priminė, kad finansavimas kelių infrastruktūrai nuo 2008 m. sumažėjo beveik perpus: nuo 1,8 mlrd. Lt iki mažiau nei milijardo litų.

„Šiai dienai naujų kelių beveik nestatome, išskyrus kai kuriuos aplinkelius“, – apgailestavo ministras.

Ar liks tik keli didmiesčiai?

S. Skrinskas apgailestavo, jog dabar Lietuvos keliai yra pasiekę tokią būklę, kad palaipsniui ima degraduoti, tad reikėtų apsispręsti, ką reikia daryti toliau.

„Mes esame ties ta vieta, kai reikia apsispręsti: ar apribosime eismą vis daugiau ir daugiau kelių, ypač vietinių ir neprižiūrimų krašto bei rajonų kelių, ar mes bandysime, kad Lietuvoje liktų ne tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir tie miestai, kurie prie kitų magistralinių kelių, o pramonės įmonės ir naujos technologijos būtų visoje šalyje. Iki jų reikėtų privažiuoti“, – teigė S. Skrinskas.

Pasak jo, tik kelerius metus galima daryti mažesnius remonto darbus, o vėliau reikia imtis esminio kelių remonto: kitaip jie ima nusidėvėti.

Gelbėjo ES, bet pinigų mažėja - grįžtama prie biudžeto

Be finansavimo iš biudžeto, į kelių sektorių investuojamos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.

„Europinės lėšos gelbėja ir Vyriausybės sprendimas skirti kuo daugiau kelių sektoriui lėšų pasiteisino: iš tikrųjų esame ta institucija, ta valstybės įmonė, viena efektyviausiai naudojančių europines lėšas. Jeigu Lietuva sunaudojo 70 proc. 2009–2013 m. laikotarpio ES lėšų, tai kelininkai tą pirminę skirtą sumą jau visą sunaudojo, kadangi dar gavome papildomai gelbėdami kitus, tai dabar jau esame panaudoję 90 proc. europinio finansavimo”, – vardijo S. Skrinskas.

Tačiau jis sakė, jog skiriama ES parama mažėja, tad grįžtama prie pirminio finansavimo šaltinio – valstybės biudžeto. Jis vardijo, jog ir biudžeto skiriamos lėšos nėra skiriamos vien investicijoms, nes jais finansuojamos ES programos, atliekamas einamas kelių remontas, sezoninė jų priežiūra, kuriai stengiamasi taupyti.

„Su gerbiamu ministru tariamės, ar dar pjauti žolę palei kelius: ar duobes lopyti, ar žolę pjauti. Panašu, kad reikės mažinti žolės pjovimą iš esmės“, – atsiprašė S. Skrinskas.

Anot jo, kai finansuojami europiniai projektai, lėšų netenka krašto ir rajonų keliai, kur mažinamos rekonstrukcijos apimtys, nors situacija ten – dramatiškiausia.
„Kai mes jų netvarkome, polaidžio metų jie yra ir mes priversti uždaryti eismą. Jo visai neuždarome, bet eismo apimtis ribojame. Kuo toliau, tuo daugiau tokių kelių uždarome ir praktiškai nematome kitų galimybių. Mes ne žemdirbiai, negalime protestuoti, mes – valstybės įmonė, bet keliai jau nebeatlaiko, todėl aš noriu jūsų atsiprašyti ir įspėti, kad kito pavasario polaidžio metu jūs žinotumėte iš anksto, kad iki penktadalio valstybinių kelių tinklo gali būti sunkiai pravažiuojamu, ar tik pravažiuojami tik lengvuoju automobiliu. Be abejo, automagistralėse to nebus“, – įspėjo S. Skrinskas.

Daugiau informacijos apie tokius kelius ir tiltus planuojama pateikti eismo informacijos tinklalapyje pavasarį.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...