captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: elektros ir dujų kainos kitąmet tikrai mažės

Lietuvoje netvarkos laikotarpis pasibaigė, pagaliau valstybės lėšos bus panaudojamos efektyviai, o elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams tikrai mažės, antradienį LRT radijui teigė premjeras Algirdas Butkevičius.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvoje netvarkos laikotarpis pasibaigė, pagaliau valstybės lėšos bus panaudojamos efektyviai, o elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams tikrai mažės, antradienį LRT radijui teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

– Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos vadovai registravo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siūloma dar metams atidėti atlyginimų padidinimą Seimo nariams, ministrams ir kitiems politikams. Ką manote, premjere, apie atlyginimų padidinimo atidėjimą metams? Galbūt už tas lėšas padidinti atlyginimus kultūrininkams?

– Tikrai nenorėčiau šio įstatymo susieti su atlyginimų didinimu kultūros darbuotojams. Pirmiausia reikia pripažinti, kad praeitoje kadencijoje buvo padarytos labai didelės klaidos, kurias pripažino Konstitucinis Teismas (KT) ir šiuo metu Vyriausybę ir Seimą pastatė į padėtį, kai reikia vykdyti Teismo sprendimus. Bet jeigu politikai registruos pataisas, kurios neprieštaraus mūsų teisei, tai aš tikrai pritarčiau, kad dar vieneriems metams būtų šitoks įstatymas priimtas ir atlyginimų didinimas atidėtas. Turi būti įvertinta, ar nebus priskaičiuojamos baudos dėl laiku nevykdomo KT sprendimo, ar nereikės mokėti teismo išlaidų, jei kreipsis (politikai, valstybės pareigūnai – LRT.lt) į teismus, ir ar nebus skaičiuojami delspinigiai. Mano manymu, šis klausimas yra svarbus visai mūsų valstybei ir aš būčiau už tą poziciją, kad pirmiausia reikėtų didinti atlyginimus tiems, kurių atlyginimai santykinai dabar yra mažiausi: kultūros darbuotojams, socialinėje sferoje dirbantiems darbuotojams, bibliotekininkams. Bet darbo užmokesčio didinimo kultūros darbuotojams klausimą dar svarstysime nepaisant konservatorių pateikto įstatymo projekto.

– Jeigu dabar Seime reikėtų balsuoti dėl atlyginimo padidinimo atidėjimo, kaip jūs balsuotumėte?

– Aš tikrai balsuočiau už atlyginimų didinimo atidėjimą, bet tai būtų mano balsavimas. Visuomenė turi žinoti, kad šį klausimą vis tiek reikės spręsti. Aš tikiuosi, kad kitais metais įplaukos į biudžetą padidės ir nuo 2015 metų mums lengviau bus spręsti šį klausimą.

– O jūsų partija ir koalicijos nariai?

– Antradienį aš susitiksiu su frakcijos nariais ir šis klausimas bus aptartas. Šiuo metu negalėčiau kalbėti.

– Premjere, šiandien energetikai kviečia žurnalistus, kad papasakotų apie elektros kvotų perskirstymo grėsmes, milijoninius valstybės nuostolius, augančią šilumos kainą, išmontuojamas termofikacines elektrines. Įmonių vadovai teigia, kad dabar kuriamas modelis, kai visas elektros supirkimo kvotas norima atiduoti Lietuvos energijos valdomai elektrinei Elektrėnuose, reiškia ne elektros kainų mažinimą, o šimtų milijonų litų leidimą vėjais. Kada bus nuspręsta dėl kvotų termofikacinėms elektrinėms, kaip jos bus skirstomos?

– Kvotų klausimas bus išspręstas trečiadienį, vyriausybės posėdžio metu. Tik labai gaila, kad šioje srityje vyksta labai didžiulė spekuliacija, nes lengviausia būdavo energetikams prašyti papildomų elektros energijos kainų augimo Lietuvoje. Mano kabinete buvo aiškiai pasakyta, kad elektros energijos kaina negali didėti ir tam yra rezervų. O dėl kvotų perskirstymo, reikia pabrėžti, kad ta tvarka, galiojusi tam tikrą laikotarpį, išliks, bet Energetikos ministerijai yra duotas nurodymas, kad paruoštų atskirą metodiką kvotų skirstymui ir būtų numatyta aiški apskaita, kurioje mes matytume, kiek komerciškai yra pagaminama termofikacinėse elektrinėse elektros energija. Nustatėme, kad tas nebuvo daroma. Čia reikėtų paklausti ankstesnės vyriausybės. Jūs įsivaizduokite, jei nėra komercinės apskaitos, galima ir kainas iš lubų nustatyti ir kitais dalykais spekuliuoti. Lietuvoje netvarkos laikotarpis pasibaigė. Čia nereikėtų kelti jokių neramumų. Jokie milijonai nebus švaistomi. Pagaliau tie milijonai bus efektyviai panaudojami. Galiu aiškiai užtvirtinti, kad elektros kaina nedidės, elektros kaina buitiniams vartotojams truputį sumažės po įvairiausių skaičiavimų, modeliavimų, kaip suplanuoti elektros energijos gamybą  Lietuvoje esant netgi tokiai situacijai, kada biržoje elektros kaina staiga šokteli, kaip buvo spalio mėnesį. Tą mėnesį termofikacinės elektrinės, kurios turėjo kvotą, jos netgi negamino, nors poreikis buvo didžiulis. Aš norėčiau visus nuraminti – šios vyriausybės tikslas, kad šeimų biudžetų išlaidos mažėtų. Dujų kainos ateinančiais metais buitiniams vartotojams taip pat sumažės.

– Premjere, kitą savaitę prasidės Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Svarbiausias klausimas šiandien, ar Ukraina pasirašys asociacijos sutartį. Ji vis atideda sprendimą, kurio reikalauja ES, paleisti kalinamą Juliją Tymošenko. Ukrainos parlamentas delsia, ES laukia. Kaip jūs vertinate susidariusią padėtį dėl Ukrainos? Kokia tikimybė, kad Ukraina pasirašys ES Rytų partnerystės asociacijos sutartį?

– Ar ji bus pasirašyta, pasakyti labai sudėtinga. Niekas rankų nėra nuleidę. Tikimės, kad ta sutartis bus pasirašyta. Prezidentas V. Janukovičius atvyksta į Lietuvą ir, kiek turime informacijos, yra nusiteikęs šią sutartį pasirašyti. Tačiau jie vis tiek savo namų darbus turės atlikti. Jei jie tų namų darbų neatliks ir nepagreitins įstatymų svarstymo ir priėmimo, gali būti ir kitas variantas. Kol kas aš manu, kad parlamentas yra sutarčių pasirašymo stabdis, nes jis perėmė beveik visą atsakomybę dėl ES plėtros į Rytus. Taigi tai priklausys nuo galutinių politikų sprendimų. Bet tempai galėtų būti spartesni, o pažadai – įgyvendinami greičiau.

– Premjere, sakoma, kad į Lietuvą ateitų dar daugiau užsienio investuotojų, jei valdžia ryžtųsi įtvirtinti lankstesnius darbo santykius. Taip tvirtina Lietuvos investuotojų forumas. Kas daroma su jau pasenusiu Darbo kodeksu, kuris nėra patrauklus investuotojams?

– Per metus išspręsti visų klausimų vyriausybei, kurie buvo sprendžiami daugiau kaip dešimt metų, sudėtinga. Bet turime pripažinti, kad greitai išsprendėme teritorijų planavimo klausimus. Dabar mes jau svarstome Darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Ruošiamasi atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelių išdavimo visiems darbuotojams, leisti numatyti darbo grafikų paskelbimo tvarką kolektyvinėse sutartyse, atsisakyti privalomo darbo pažymėjimų išdavimo, darbo sutarčių registravimo žurnalo, praplėsti sezoninių darbo sutarčių sudarymo galimybes. Kai kurie straipsniai jau šiais metais bus pateikti Seimui, bet pats didžiausias paketas Darbo kodekso bus užbaigtas ateinančiais metais.  Bus kalbama apie darbo dienos trukmės lankstumo užtikrinimą, bus galima nustatyti kitokias valandas pagal išorinius ir vidinius veiksnius. Bus peržiūrėti atleidimo pagrindų, pakeisti atostogų suteikimą darbo dienomis nuostatai. Visi pasiūlymai turės būti suderinti su trišale komisija. Manau, kad diskusijos duos teigiamus rezultatus. Tada bus galima sakyti, kad vyriausybė tikrai padarė darbus ir sudarė galimybes tiek vietiniams, tiek išorės investuotojams efektyviau dirbti. Dalis pakeitimų turėtų būti priimti iki naujų metų, kiti – iki liepos 1 d.

– Valdančioji koalicija sutarė iki šių metų pabaigos priimti įstatymus, kurie leis sujungti Turto banką ir Valstybės turto fondą. Sutarta dėl centralizuoto turto valdymo ir jau pranešta, kad iki naujųjų metų įstatymo paketas bus priimtas, prasidės reforma, apjungianti Turto banką su Turto fondu. Kam ir kodėl tokios reformos reikia? Kokia to nauda?

– Tikslas nėra sujungti dvi institucijas, tikslas – kad valstybė žinotų, kokį turtą valdo, kokia jo vertė, ar tas turtas yra efektyviai panaudojamas.

– Jums nežinoma iki šiol?

– Kol kas apie tai nežinoma, nes neturime centralizuotos valstybės turto apskaitos. Niekas tokios analizės neatlikdavo, nes dalis turto yra tik apskaitoma tam tikrose ministerijose, joms priklausančiose įstaigose. Esant centralizuotai duomenų bazei, matytųsi, koks yra turtas, jo efektyvumas, kokia nauda valstybei iš kapitalo grąžos. Manau, kad dalis turto yra tokio, kurio valstybei nereikia, ji turėtų greičiau parduoti, nes tai kainuoja pinigus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close