captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: magistralinis dujotiekis iki Klaipėdos padidins sistemos saugumą

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad baigtas beveik 200 mln. litų vertės 137 kilometrų ilgio magistralinis dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda padidins dujų perdavimo sistemos saugumą.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad baigtas beveik 200 mln. litų vertės 137 kilometrų ilgio magistralinis dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda padidins dujų perdavimo sistemos saugumą.

„Gamtinės dujos Klaipėdos kryptimi naujuoju dujotiekiu bus tiekiamos jau šią žiemą, o baigus suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybas, bus galima jūra importuotas dujas transportuoti vartotojams“, – sakė oficialioje ceremonijoje dalyvavęs premjeras, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Šis objektas padidins gamtinių dujų perdavimo sistemos saugumą ir pajėgumus vakarų Lietuvos regione. Darbas atliktas sparčiai ir laiku, tai dar kartą įrodo, kaip atsakingai siekiama strateginių valstybės tikslų“, – pridūrė A.Butkevičius.

Iki šių metų rugpjūčio už dujotiekio projektą buvo atsakingos „Lietuvos dujos“, jį užbaigė „Amber Grid“.

„Pastačius dujotiekį, padidintas visos dujų sistemos patikimumas, užtikrinamas jos darbo stabilumas. Dujotiekio ir dujų skirstymo stoties mоntavimo darbus baigėme beveik dviem mėnesiais anksčiau planuoto laiko“, – pranešime sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

Dujotiekį nuo Jurbarko iki Tauragės už 28,4 mln. litų nutiesė konkursą laimėjęs Vokietijos vamzdynų projektavimo ir statybos koncernas „PPS Pipeline Systems“, o vamzdžius už 9,4 mln. litų gamino pirmaujanti Turkijos plieno vamzdžių gamybos bendrovė „Borusan Mannesmann“.

Dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos už 107,6 mln. litų (su PVM) statė įmonių „Alvora“, „Kauno dujotiekio statyba“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumas, o vamzdžius už 24,6 mln. litų tiekė Kauno bendrovė „Gasoil“.

Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti SGD terminalą, kuris bus alternatyva rusiškoms „Gazprom“ dujoms. Taip tikimasi sukurti pigesnę alternatyvą vietoj brangstančių Rusijos dujų koncerno tiekiamų dujų, kurių Lietuva daug naudoja šilumos ūkyje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...