captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seime sklando idėja apriboti Konstitucinio teismo galias

Politikai susigūžę laukia, ką Konstitucinis Teismas (KT) pasakys apie sunkmečiu sumažintas socialines išmokas ir bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos visos biudžetininkų algos. Jeigu teks žmonėms grąžinti pinigus, biudžete gali atsirasti didžiulė skylė. Seime jau svarstoma, ar nederėtų apriboti KT galimybę priimti sprendimus, turinčius didelį poveikį biudžetui.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Politikai susigūžę laukia, ką Konstitucinis Teismas (KT) pasakys apie sunkmečiu sumažintas socialines išmokas ir bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos visos biudžetininkų algos. Jeigu teks žmonėms grąžinti pinigus, biudžete gali atsirasti didžiulė skylė. Seime jau svarstoma, ar nederėtų apriboti KT galimybę priimti sprendimus, turinčius didelį poveikį biudžetui.

Šią savaitę KT pranešė, kad pradės nagrinėti, ar socialinių išmokų sumažinimas 2010 metais neprieštaravo Pagrindiniam šalies įstatymui.

Į KT kreipusis parlamentarų grupė paprašė išaiškinti, ar jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės ar tėvystės pašalpų perskaičiavimas nereiškia, kad valstybė nesilaiko anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.

Seimo narių grupė taip pat suabejojo, ar Seimas galėjo sumažinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (nuo 490 Lt iki 450 Lt), nes tai, jų žodžiais, paneigia teisę į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius.

Prašė išaiškinimo, o dabar nepatenkinti

KT išaiškinimo paprašė praėjusią kadenciją opozicijoje sėdėję socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Algirdas Sysas, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir kelias frakcijas per kadenciją pakeitęs Mantas Varaška.

Visi, išskyrus į parlamentą neišrinktą M.Varašką, šiuo metu priklauso valdančiajai daugumai ir piktinasi, kad dėl antikonstituciniais pripažintų konservatorių sprendimų jiems tenka sukti galvas, iš kur paimti pinigų valstybės tarnautojų, teisėjų algų atstatymui ir kompensacijoms.

Liepą KT nutarė, kad Konstitucijai prieštarauja sprendimai sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientus, priedus už kvalifikacijos klases ir kategorijas. KT dėl to išaiškinimo paprašė socialdemokratų atstovai.

A.Sysas: sąmoningai kreipiausi

A.Sysas, 15min.lt paklaustas, ar nesijaučia šovęs sau į koją, teigė, kad valstybėje reikia laikytis tam tikros tvarkos ir jis sveikinantis KT sprendimą, kad neproporcingas algų sumažinimas prieštarauja Pagrindiniam įstatymui.

„Sąmoningai kreipiausi. Konservatoriai žinojo, kad priima prieštaraujančius Konstitucijai  sprendimus“, – sakė jis.

Paklaustas, kas bus, jeigu KT nuspręs, kad reikia grąžinti sumažintas socialines išmokas, A.Sysas aiškino numatęs išeitį – užregistravęs įstatymą, kuris įteisintų progresinius mokesčius. Tai, jo skaičiavimais, biudžetą papildytų 1 mlrd. Lt.

„Užtektų išspręsti visas problemas, tik noro politinio turi būti“, – pridūrė jis.

J.Razma: KT gali priimti sprendimus neatsižvelgdamas į galimybes

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Jurgis Razma 15min.lt teigė, kad Seime diskutuojama, ar nereiktų apriboti KT galimybę kišti ranką į valstybės biudžetą – priiminėti sprendimus, turinčius didelę įtaką iždui. Tai jau yra padariusi Vengrija.

Konservatorius pridūrė, kad kol kas iniciatyva brandinama politikų galvose – tai numatančių pasiūlymų niekas dar neregistruoja.

„KT nėra atsakingas už viešųjų finansų subalansavimą ir teoriškai gali priimti sprendimus neatsižvelgdamas į valstybės galimybes“, – sakė jis.

J.Razmos teigimu, jei KT nuspręstų, kad valstybė turi kompensuoti sumažintas socialines išmokas, tai biudžetui būtų labai didelė našta.

„Būtų gerai, kad besikreipdami  KT Seimo nariai matytų, kaip tas kreipimasis jiems atrodys tuo atveju, jeigu patys yra valdžioje. Tuo metu jie buvo opozicijoje ir siekė tam tikros politinės naudos, akcentuodami kritišką požiūrį į valdančiųjų sprendimus. Tikriausiai nebuvo galvojama, kaip juos reikės įgyvendinti esant valdžioje“, – kalbėjo J.Razma.

V.Sinkevičius: KT netektų galimybės apginti pažeistas žmonių teises

 

Pagal Konstituciją, KT turi teisę spręsti, ar Pagrindiniam įstatymui neprieštarauja bet kuris įstatymas, 15min.lt teigė konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Todėl, anot jo, KT įgaliojimų negalima apriboti priėmus įstatymo pataisas, tai galima pasiekti tik pakeitus Konstituciją.

„Tačiau jos keisti nereikia, antraip KT netektų galimybės apginti pažeistas žmonių teises, atsirastų daugybė įstatymų, kurie nepatektų į kontrolės sferą. Teisinėje valstybėje tokios situacijos negali būti. O Vengrija nėra sektinas pavyzdys“, – pabrėžė jis.

Anot V.Sinkevičiaus, Konstitucija buvo priimta dėl būtinumo apriboti valdžios galias ir užtikrinti žmonių teisių apsaugą.

„Vietoje to, kad planuotų apriboti KT įgaliojimus, Seimas galėtų labiau rūpintis leidžiamų įstatymų kokybe, kuri dažnai yra labai abejotina. Tada toms klaidoms taisyti nereikės didelių biudžeto išlaidų ir nereikės kaltinti KT“, – pabrėžė pašnekovas.

Seimas neprivalėjo didinti algų

V.Sinkevičius įsitikinęs, kad politikams, teisėjams, valstybės tarnautojams algas nusprendusi pakelti valdžia nuėjo lengviausiu keliu – pagal KT išaiškinimą ji to daryti neprivalėjo.

„KT pasakė, kad Seimas turi nustatyti kitokį reguliavimą, kad jis atitiktų konstitucinius principus – teisingumą, socialinį solidarumą, nediskriminavimą ir davė tam laiko. Bet Seimas vietoje to, nusprendė, kad viską reikia grąžinti į buvusią padėtį ir padidino sau algas. KT nieko dėtas, jis neturi būti dėl to kaltinamas, – sakė V.Sinkevičius. – Tai yra neatsakingas įstatymų leidėjo elgesys, kuris vietoje to, kad pasirinktų socialinį teisingumą, mechaniškai įvykdė tai, ko KT net nereikalavo“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...