captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: dujų terminalo laivą galime įsigyti už geriausią kainą pasaulyje

Strateginis projektas ar milžiniška afera? Toks klausimas gali kilti klausant valdančiųjų politikų, kurie vis garsiau ir griežčiau pasisako apie suskystintų gamtinių dujų terminalą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Strateginis projektas ar milžiniška afera? Toks klausimas gali kilti klausant valdančiųjų politikų, kurie vis garsiau ir griežčiau pasisako apie suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su terminalą statančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi Roku Masiuliu, Seimo nariu liberalu Eugenijumi Gentvilu ir laikinosios Seimo komisijos pirmininku socialdemokratu Artūru Skardžiumi.

- Pone Skardžiau, iš Jūsų viešų pasisakymų galima suprasti, kad garsiais lozungais apie energetinę nepriklausomybę yra dangstoma afera. Kokie Jūsų argumentai?

- Apie aferą aš nekalbu, tačiau kad šiam projektui trūksta viešumo yra akivaizdu. Buvo paprastas pirkimas neva laivo, o nupirkta nuoma, ir tai nėra išperkamoji nuoma. Nežinau, ką veiksime po 10 metų. Ekonominio pagrindimo, kurį turėjo padaryti bendrovė „Fluor“, gavusi 11 mln. eurų, Seimo komisijai nepavyko išsireikalauti. Į komisijos posėdį kviestas „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius R. Masiulis neatvyko, nes buvo išvykęs atostogų.

Seimo laikinoji komisija šių metų liepą užsakė auditą, tačiau auditoriams buvo atsisakoma pateikti pagrindinius dokumentus, susijusius su laivo nuoma ir galimybe jį išsipirkti po 10 metų. Auditoriai juodu ant balto surašė, kokie dokumentai jiems nebuvo pateikti. Taigi, kai prašoma pateikti ekonominį pagrindimą, visi atsisako. Galų gale ministrui Jaroslavui Neverovičiui komisijos posėdyje trūko kantrybė ir jis teigė, kad visi duomenys turi būti paviešinti.

- Pone Masiuli, sakoma, kad nėra šio projekto ekonominio pagrindimo ir dokumentai, rodantys jo ekonominį gyvybingumą, niekam nepateikiami. Kaip galite tai pakomentuoti?

- Su mestais kaltinimais kategoriškai nesutinku.

- Kiek kainuos laivo nuoma per metus?

- 43 mln. eurų.

A. Skardžius: Per 10 metų laivo nuoma kainuos 1 mlrd. 800 mln. litų. Iš jų 13 proc. sudaro paslaugos: komandos, valdymo nuoma. O kiek dar reikės mokėti už remontą po dvejų metų? Nes po to, likusius 8 metus, už remontą bus mokama pagal faktą. Jei kas atsitiks ar bus keičiami kažkokie įrengimai, jau mokėsime pagal faktą.

R. Masiulis: Patikslinsiu, ką sako ponas Skardžius. Jei kalbame apie indeksavimą, tai jis sudaro tik 6 proc. kaštų. Tai labai nežymi suma ir nereikia dramatizuoti. Čia buvo mums prikaišiojama dėl viešumo. Pernai „Klaipėdos nafta“ buvo pripažinta daugiausiai pranešimų į biržą pateikusia bendrove. Todėl dėl viešumo stokos mūsų negalima kaltinti. Visa informacija yra pateikiama. Ponas Skadrdžius teigia, kad yra nuslėpta laivo išpirkimo kaina, tačiau Seimo komisijos nariai ją žino, ji buvo pateikta dar praėjusios kadencijos Seimui. Taip pat buvo minėta, kad auditoriai negavo dokumentų. Bet jie tuos skaičius taip pat žinojo.

- Tai kodėl jie teigia, kad nežino?

- R. Masiulis: Dar Arvydo Sekmoko vadovaujamoje Energetikos ministerijoje ši informacija buvo įslaptinta. Todėl formaliai nei sutarties, nei joje įrašyto skaičiaus mes pateikti auditoriams negalėjome. Bet mes davėme jiems pasiūlymus, juose visos išpirkimo kainos buvo.

- Pone Gentvilai, Jūs buvote Klaipėdos uosto vadovas, esate prisidėjęs prie terminalo. Ar Jums kyla abejonių dėl jo ekonominio pagristumo, skaidrumo?

- Dar nepradėjus dirbti Seimo komisijai aš jau žinojau viską, apie ką dabar kalbame. Dėl pirkimo skaidrumo man jokių abejonių nekyla. Tačiau šiokių tokių abejonių kelia sutartis su konsultacine bendrove „Fluor “. 11 mln. eurų už jos paslaugas, mano galva, yra didoka kaina.

- Buvęs pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys yra kelis kartus viešai kaltinęs šio projekto organizatorius, tai yra ir Jus, pone Masiuli, pinigų švaistymu, nes permokama konsultantams. Ar tiesa, kad nuo projekto pradžios konsultantams buvo sumokėta per 50 mln. litų?

- Dižioji dalis sumokėta kompanijai „Fluor“. Kaltinimą, kad permokame konsultantams, girdime jau seniai, neva vieni pasamdė konsultantus už kelis milijonus, o Jūs už keliasdešimt.

- Taip, Bronislovas Lubys yra sakęs, kad jam studiją padarė už 2 mln., o Jums už 20 mln.

- R. Masiulis: Ar kas nors matė tą studiją už 2 mln.? Yra didžiulis skirtumas, ar statai terminalą, ar imituoji, kad statai. Jei imituoji, tai imituoji viską.

E. Gentvilas: Esu anksčiau išdėstęs versiją, kurios niekas iki šiol nepaneigė: B. Lubys padarė labai gudrų žingsnį. Jis pradėjo ruošti pasiūlymus ir jais spaudė kompaniją „Gazprom“ , kad ši mažintų dujų kainą, nes mes statysime savo terminalą. Išmintinga taktika.

- Pone Skardžiau, Jūsų manymu, 50 mln. litų konsultantams yra neadekvati suma?

- Kalbant apie konsultantus pateiksiu pavyzdį. Kai „Klaipėdos naftos“ paprašėme ekonominio pagrindimo, gavome atsakymą raštu: jeigu komisijai reikalingas ekonominis pagrindinimas, mes organizuosime viešąjį pirkimą, nupirksime konsultantus, kurie komisijai atsakys į pateiktus klausimus. Čia buvo pono R. Masiulio pasirašytas raštas. Vos nenukritau nuo kėdės jį perskaitęs.

R. Masiulis: Jeigu Jūsų vadovaujama komisija būtų prašiusi pateikti duomenis apie šį projektą, mes be problemų tai padarytume. Tačiau komisija prašė pateikti tokių terminalų pasaulinę praktiką, rizikos veiksnius ir kitus dalykus. Tai yra titaniškas darbas, čia reikia specialistų.

A. Skardžius: To prašėme, kadangi buvo teigiama, kad projektas bus vykdomas remiantis pasauline praktika Tačiau tai labai keista, nes laivas buvo užsakytas dar prieš konkursą, kurį skelbė „Klaipėdos nafta“. Buvo jau užsakytas 17 tūkst. kubinių metrų talpos laivas, kuris gali per metus išdujinti 4 mlrd. kubinių metrų. Atmetus „Achemos“ poreikį, tai du kartus daugiau nei reikia Lietuvai.

Buvo atsisakyta panaudoti ES pinigus, be to, konsultantai nenumatė vamzdyno įrengimo termino. Tai reiškia, kad terminalui pradėjus veikti mokėsime po pusę milijono litų per dieną, bet iki 2015 metų gruodžio dar neturėsime jungties tarp Klaipėdos ir Kuršėnų.

R. Masiulis: Nuolat girdime kaltinimus, kad užsakytas per didelis laivas. Nėra jis per didelis. Techniškai taip, tai yra 4 mlrd. kubinių metrų pajėgumo laivas, tačiau reikia suprasti, kad niekada nebūna optimalaus pajėgumo. Jeigu mes turėsime tokį terminalą, galėsime labai lengvai derėtis su visais kitais dujų tiekėjais, nes jis vienas gali aprūpinti visos valstybės poreikius.

Europos Komisija yra užsakiusi studija, koks būtų optimaliausias terminalas Baltijos šalims, ir išavada buvo, kad terminalas turi būti 170 tūkst. kubinių metrų, plaukiojantis, ir jo išdujinimas – 4 mlrd. kubinių metrų. Vadinasi, mūsų terminalas optimalus ir geras.

- Pone Skardžiau, šie argumentai protingi. Valstybė perka terminalą, kuris tenkina jos poreikius 100 procentų. Ar tai ne puikus koziris derantis su „Gazprom“ dėl dujų kainos, nes turėsime alternatyvą?

- Aš dar kartą kartoju: mes nieko neperkame, mes nuomojamės. Tai didžiulis skirtumas. Mes nuomojamės laivą, kaina yra prie viršutinės ribos, tas laivas plauks atsivežti dujų, tai yra plaukiojanti degalinė. Ir pagal laivo tūrį bei išdujinimo kiekį mes nuomojamės autobusą, kai galime pasinaudoti dviračiu.

- Ar laivo nuomos ir jos išpirkimo kaina, kuri neskelbiama, bet jums žinoma, yra racionali?

- A. Skardžius: Laivo kaina yra 750–800 mln. litų su PVM. O mes mokėsime vien už jo nuomą 1 mlrd. 800 mln. Tai yra dviejų laivų kaina. Laivas tarnauja 40 metų, po 10 metų jis bus 30 proc. nusidevėjęs, tada mes su tokia nuolaida galėsime jį įsigyti jeigu norėsime. Bet mes dar neturime sprendimo, ką darysime po 10 metų – ar toliau nuomosimės, ar pirksime. Taigi mes sumokėsime už nuomą milžinišką sumą ir po to galbūt pirksime už rinkos kainą. Pabrėžiu, tai nėra išperkamoji nuoma.

R. Masiulis: Ponas Skardžius sako neteisingus skaičius. Norvegai yra paskelbę, kad tokio tipo laivai kainuoja 250 mln. eurų arba 850 mln. litų. Be to, painiojami du dalykai – laivas ir terminalas.

Laivą mes galime nusiprkti, bet ką su juo darysime? Turime turėti terminalą, o ne laivą. Kad dujos iš laivo patektų į terminalą, reikia išdujinimo įrangos, ją reikia suprojektuoti, užsakyti, suderinti su laivo dizainu, užsakyti specialias pompas. Laivas turi būti pritaikytas arktinėms sąlygoms, reikia inžinierių ir architekų komandos, kuri visa tai padaro, o Lietuvoje tokios kompetencijos žmonių nėra. Tokią kompetenciją Pasaulyje turi viso labo trys kompanijos. Ir visos trys dalyvavo mūsų konkurse. Mes pasirinkome kompaniją, kuri pasiūlė mažiausią kainą.

Mes esame vieninteliai Pasaulyje, kurie gavo galimybę įsigyti laivą tikrai ne už rinkos kainą, o ženkliai mažesnę. Be to, tokio laivo nuoma yra vienintelis būdas, kurį naudoja visos kompanijos. Net brazilai, kurie turi net tris terminalus, renkasi tik nuomą.

- Kokie argumentai, kad nuoma yra geriau?

- Visų pirma, kompanija, kuri išnuomoja, prisiima visas rizikas – remonto, gedimų. Ji turi tik vienintelį privalumą – įrengti išdujinimą. Taip, galbūt ir mes galėtume tą įrangą pastatyti, bet tai būtų įmanoma po 10 metų. Ar tiek lauksime?

E. Gentvilas: Pasakysiu kelis skaičius. Jei būtume nusprendę pirkti, tai galėjome padaryti tik 2018 metais – tai yra 4 metais vėliau. O per metus už dujas „Gazpromui“ sumokame per 2 mlrd. litų.

- Pone Masiuli, sudėjus visus skaičius už laivo nuomą ir išpirkimą, gausime apie 2 mlrd. 300 mln. litų. Jūs manote, kad tai gera kaina?

- Be abejo. Jeigu pažiūrėtume, kokiomis sąlygomis laivą išsinuomojo kitos kompanijos – brazilai, Kuveitas – tai Kuveitas išsinuomojo brangiau nei mes ir neturi išpirkimo galimybės. Brazilai už nuomą mokės mažiau, bet mūsų laivas pritaikytas arktinėms sąlygoms, jo korpusas sustiprintas, jis gali plaukti 18 mazgų greičiu. Tai tobulesnis ir geresnis laivas. Ir ekspertai pripažino, kad mūsų sandėris labai normalus. Ir mes tuo didžiuojamės, nes tokio tipo laivo išpirkimo galimybės neturi niekas.

- Pone Skardžiau, ką Jūsų vadovaujama komisija darys toliau?

- Mes kitą savaitę pateiksime Seimui išvadas, remdamiesi tokiais duomenimis, kokius turime.

R. Masiulis: Reikia labai saugotis viešų ir neapgalvotų pareiškimų, nes po kiekvieno pareiškimo mums skambina bankų atstovai, rangovai ir klausia, kas vyksta. Kiekvienas politikų žodis apie projektą gula ant Skandinavijos bankininkų stalo ir jie svarsto, ar nepabranginti šio projekto finansavimo. Tai gali padaryti meškos paslaugą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...