captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Besagirskas: „Šiandien mokesčių mokėti neapsimoka“

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) apsilankiusiam finansų ministrui Rimantui Šadžiui teko atsakyti į dešimt iš anksto paruoštų klausimų. Ministrą egzaminavęs LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, jog konkrečių atsakymų pritrūko, o kai kurie R. Šadžiaus teiginiai sukėlė dar daugiau neaiškumų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) apsilankiusiam finansų ministrui Rimantui Šadžiui teko atsakyti į dešimt iš anksto paruoštų klausimų. Ministrą egzaminavęs LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, jog konkrečių atsakymų pritrūko, o kai kurie R. Šadžiaus teiginiai sukėlė dar daugiau neaiškumų.

– Antradienį LPK lankėsi finansų ministras. Jūs jam uždavėte 10 klausimų. Ar sulaukėte aiškių atsakymų?

– Sulaukėme daug abstrakčių atsakymų, bet pats būdamas finansų ministro vietoje atsakinėčiau taip pat. Ministras nėra tas žmogus, kuris galėtų vienasmeniškai priimti sprendimus. Jis turi tartis tiek su Vyriausybe, tiek su savo partijos atstovais.

– Jūs teigėte, kad R. Šadžiaus pateikti skaičiai ir komercinių bankų bei LPK prognozės labai skiriasi. Ar pavyko sužinoti – kodėl?

– Ministras teigė, jog Lietuvoje pasigenda matematiniais metodais grįsto normalaus prognozavimo. Tai buvo užuomina, kad tiek pramonininkų, tiek komercinių bankų analitikų prognozės nėra pakankamai moksliškai pagrįstos, nors, kiek mes sekam, tiek LPK, tiek bankų prognozės pildosi pakankamai neblogai.

Finansų ministerijos optimizmas kelia klausimų, žinant, kad aplink yra daug problemų, o dažnai jos atsiranda netikėtai. Dabar tai matome santykiuose su Rusija, nerimą kelia Pietų Europos problemos. Tai optimizmo neprideda. Jeigu Finansų ministerija taip prognozuoja, gal ji turi pagrindo.

– Kokius didžiausius pavojus biudžeto surinkimui įžvelgiate?

– Nuo kitų metų vėl didės mūsų akcizai, nes tokius įsipareigojimus esame prisiėmę Europos Sąjungai. Brangstančių prekių bus nuperkama mažiau, todėl mažės ir akcizo surinkimas. Reikia įvertinti ir tai, kad su PVM surinkimu mums ir taip nesiseka, nes niekaip negalime surinkti tiek, kiek buvome suplanavę. O juk PVM yra pagrindinis biudžeto mokestis. Tai kelia nerimą.

Kitas dalykas, kurio nepasakiau ministrui, yra tai, kad kai kurie valdančiosios koalicijos norai kažkaip išvysta dienos šviesą nepaisant išankstinio koalicijos susitarimo. Nežinau, ar tai yra blogai, ar ne, tačiau kultūros darbuotojų atlyginimų didinimai ir kitos išlaidos vers didinti ir biudžeto išlaidas. Nors ministras sakė, kad biudžetas realistinis, bet, mūsų nuomone, tas realizmas į pesimizmo pusę.

– Klausėte ir dėl Valstybės investicijų programos, kurioje daug neracionalių investicijų. R. Šadžius teigė, jog pinigus uždirbinėjančiam verslininkui sunku suprasti, kam reikia investuoti į muziejus. Kodėl taip nemėgstate muziejų?

– Ministro atsakymas parodė, kad verslininkai nusistatę prieš muziejus. Iš tiesų taip nėra. Aš pats labai dažnai lankausi muziejuose. Problema yra tai, kad už kai kurių programos eilučių slypi objektai, kurie generuoja visišką nuostolį. Muziejai yra gėris, kuris turi Lietuvoje egzistuoti. Bet jeigu muziejai stovi kaime ir beveik nesulaukia lankytojų, tuo pat metu turi išlaikyti 5 ar 6 etatus, periodiškai jiems skiriamos lėšos remontui, šildymui – tai yra valstybės lėšų švaistymas.

Muziejai turėtų būti apipinti kultūriniais renginiais ir patys save išlaikyti. Tas pat su mokyklų remontu. Tai reikalinga, bet programoje yra mokyklų, kurios turi labai mažai mokinių ir daug pastatų. Toks pinigų leidimas nėra labai tikslingas. Nematau prasmės renovuoti  mokyklos, kurioje yra 50 vaikų ir 30 mokytojų. Po dešimties metų ten gal nebus nė vieno vaiko. Kam ten kišti valstybės pinigus?

– LPK prezidentas Robertas Dargis teigė, jog mokesčius moka visi, tik ne pati valstybė. Kaip vertinate mintį, kad nekilnojamojo turto mokestį mokėtų ir biudžetinės įstaigos?

– Daugelis valstybinių institucijų, kurios turi turto, jį naudoja labai neefektyviai. Lyginant su verslo naudojamu turtu, valstybės turto naudojimo efektyvumas yra klaikus. Vienintelis būdas kažką pertvarkyti, tai yra įvesti mokesčius. Valstybės institucijos nėra labai turtingos. Jeigu joms tektų kasmet mokėti papildomą sumą pastatų išlaikymui, manau, kad motyvacija atsikratyti nereikalingų pastatų gerokai padidėtų.

– Palietėte ir savivaldybių klausimą. LPK nuomone, šiuo metu savivaldybėms nėra jokios motyvacijos rūpintis verslu. Kodėl taip manote?

– Dabar sklando labai daug istorijų. Užsienio investuotojai, su kuriais teko bendrauti, pasakoja tipinę istoriją. Norėdamas pradėti verslą mažesnėje savivaldybėje verslininkas pirmiausia skambina į savivaldybę. Ten tarnautojai dažniausiai nekalba anglų kalba. Reikia rasti lietuvį, kuris galėtų tarpininkauti. Po penkiolikto skambučio verslininkui pasiūloma atvažiuoti. Tačiau jam atvykus, niekas taip ir nepasistūmėja.

Yra vos keli taškai, kur viskas tikrai gerai veikia. Tai Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), Klaidėdos LEZ, Alytaus pramonės parkas ir dar keletas. Kituose regionuose situacija visiškai kita. Turiu gerą pavyzdį, kai meras tiesiog slapstėsi nuo investuotojo.

Gyventojų pajamų mokestis į savivaldybių biudžetus mokamas nuo gyventojų, o ne nuo įmonių skaičiaus. Visi merai nori kuo daugiau gyventojų, bet kuo mažiau įmonių, nes įmonė yra vargas. Jai reikia taršos leidimų, teritorijų planavimo ir kitų dalykų.

– Iš ko gyvena savivaldybės?

– Dabar savivaldybės gyvena iš to, kad graudžiau paverks prie Finansų ministerijos durų ir sugebės išsikaulyti daugiau pinigų. Viskas. Savivaldybėms pačioms palikti gyventojų pajamų ir žemės mokesčiai. Savivaldybės toliau pučia išlaidas, nes neturi motyvacijos taupyti. Finansų ministerija bando iš paskutiniųjų tai kontroliuoti, kad savivaldybės  nebankrutuotų.

Jei savivaldybės gautų pajamas priklausomai nuo sukurtų darbo vietų ir mokamų mokesčių, jų motyvacija būtų visai kitokia.

– Paklaustas, kokių priemonių žada imtis kovai su šešėliu, R. Šadžius patikino, jog nei jis, nei ši Vyriausybė nėra „plakatinių akcijų“ šalininkė. Ar jūs supratote, kokie žingsniai bus žengti?

– Kol kas mes matome vienintelį veiksmą – tai atsiskaitymo grynaisiais apribojimą. Kiek man teko konsultuotis su kitų šalių pramonininkų organizacijom, kur tokios iniciatyvos buvo bandomos įgyvendinti, jie teigia, kad tai viena mažiausiai pasiteisinusių priemonių. Yra įvairių schemų, kaip tai galima apeiti. Kai sukuriama sudėtinga schema, atsiranda dar tarpininkų, kurie iš jos lobsta. Kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau pinigų užsisuka ten, kur nereikia, o nekuria realios pridėtinės vertės.

– Kokias priemones siūlytumėte jūs?

– Viena iš priemonių yra mokesčių mažinimas, kad įmonės galėtų išlįsti iš šešėlio. Pavyzdžiui, toms pačioms mažosioms bendrijoms būtų galima padaryti apribojimų, kad, pirmais metais nepasiekę tam tikros apyvartos, pradedantys verslininkai mokėtų tik simbolinius mokesčius.

Norėtųsi ne vien tik bizūno, bet ir meduolio principo, kad įmonės mainais į mokesčius kažką gautų. Šiandien mokesčių mokėti neapsimoka.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close