captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kariai dėl pensijų spaus valdžią su tarptautine pagalba

Neįžvelgianti valdžios pastangų atkurti sumažintas karių pensijas VšĮ Karių teisių gynimo centras užtarimo kreipėsi į tarptautinę organizaciją. Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo pirmiausia kalbėtis be tarpininkų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Neįžvelgianti valdžios pastangų atkurti sumažintas karių pensijas VšĮ Karių teisių gynimo centras užtarimo kreipėsi į tarptautinę organizaciją. Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo pirmiausia kalbėtis be tarpininkų.

Kaltina vengiant dialogo

Pasak Karių teisių gynimo centro generalinio direktoriaus Laimono Jako, pagal įstatymą karių pensijos nuo 2010 m. sausio 1 d. mažėjo nuo kelių iki keliolikos procentų. L.Jako teigimu, viešojoje erdvėje nuolat girdėti, kad ekonominė krizė baigėsi, tad būtų pats metas atkurti sumažintas pensijas. Dėl to, kad Vyriausybė esą nesiima konkrečių veiksmų šiam tikslui pasiekti, įstaiga praėjusią savaitę informavo tarptautinę organizaciją EUROMIL.

„Informavome EUROMIL, kuri gina karių teises Europos mastu, vienija Europoje egzistuojančias kariuomenių profesines sąjungas bei asociacijas, ir paprašėme paramos užmezgant dialogą su KAM dėl šios problemos. Esu gavęs telefoninių skundų iš karių, kad pensijos sumažintos, o jos ir taip nedidelės, ir žmonės priversti ieškoti kitų pajamų šaltinių. Atitarnavę tėvynei 20 metų ar daugiau, o kai kurie ir sveikatą paaukoję, jie šiandien net negali sumokėti komunalinių mokesčių ir pasilikti šiek tiek pinigų degalams ar maistui. Ypač tai liečia žemesnės grandies karius, seržantus, kurių pensija į rankas yra apie 700–800 litų“, – kalbėjo L. Jakas.

Pašnekovas sako neįžvelgiantis jokių realių valdžios veiksmų, kad sumažintų pensijų dydis būtų atkurtas, o susidaręs skirtumas – grąžintas. Pati ministerija, L.Jako teigimu, nerodo noro diskutuoti.

„KAM vengia dialogo su mumis, galiu tiesiai šviesiai pasakyti. Ir mes paprašėm EUROMIL, kad būtų kreiptasi į KAM, į Vyriausybę, kad atsirastų dialogas, kuris padėtų visoms ginčo šalims priimti bendrą sprendimą. Ministerija tikrai vengia tai daryti, mūsų nuomonės ne vienu klausimu yra išsiskyrusios“, – sakė viešosios įstaigos vadovas.

Pasak L. Jako, EUROMIL mūsų šalies Vyriausybei gali pateikti tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymų, tačiau naudos esą gali būti – organizacija turi galimybę išreikšti savo poziciją Europos Parlamente, NATO, ESBO suvažiavimuose.

„Mūsų įstatymai plius minus yra sureguliuoti, bet ar jų laikomasi – čia kitas klausimas. Pakankamai turim teisinių ginčų ir gaunam informacijos, kad kai kas yra padaryta formaliai, bet nefunkcionuoja. Kalbama, kad pensijos galbūt bus atkurtos 2014 m. o skirtumas grąžintas gal 2015 m. Taip neturėtų būti elgiamasi ir Vyriausybė turėtų priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią pasinaudojant krize sumažinti ir taip nedideles pensijas. Kariai tikrai kenčia, aišku, kenčia ir pensininkai, bet visi yra žmonės, piliečiai“, – tvirtino L. Jakas.

„Jie nėra į mus kreipęsi“

KAM viceministras Marijus Velička padėtį regi visiškai kitaip. Jis sakė pirmą kartą išgirdęs apie minėtą kreipimąsi į EUROMIL, o ir karių pensijų klausimo esą negalima išskirti iš bendro konteksto. Bendrą pensijų atkūrimo tvarką rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą pensijų atkūrimo įstatymą šiuo metu rengia SADM. Pagal jį pensijos bus atkurtos visiems, kuriems jos buvo numažintos. Šiuo metu KAM vadovaujasi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą reglamentuojančio laikinojo įstatymo 15 straipsniu ir pagal šį įstatymą mokame sumažintas pensijas iki šių metų gruodžio 31 d. Po to, kai SADM priims įstatymą, kuris reglamentuos, kokia tvarka, kokiomis proporcijomis ir per kiek laiko turi būti atkurtos pensijos, mes vykdysime šį įstatymą“, – aiškino viceministras.

M. Velička kategoriškai atmetė teiginį, esą ministerija vengia dialogo su VšĮ Karių teisių gynimo centru. Pasak pašnekovo, KAM nėra gavusi nė vieno šios įstaigos kreipimosi.

„Jie teigia, kad jiems nepavyksta užmegzti dialogo su KAM? Galiu tada jums pasakyti, kad oficialiai mes neturime jokio dokumento, kurio pagrindu galėtume sakyti, jog mums nepavyksta ar pavyksta užmegzti dialogą, nes jie į mus nėra kreipęsi. Tačiau jeigu jie į mus kreiptųsi, mes tikrai bendrautume ir ieškotume sprendimų ar bent detaliai išaiškintume situaciją, kokį sprendimą mes dabar priimame ir kodėl tai darome. Tačiau kreipimosi į KAM iš jų iki šios dienos nėra buvę“, – tikino M. Velička.

Viceministras nesiėmė vertinti įstaigos sprendimo pagalbos kreiptis į tarptautinę organizaciją.

„Aš negalėčiau šito vertinti, manau, kad reikėjo pirmiausia kreiptis į mus ir mes būtume bandę ieškoti kokio nors sprendimo. Bent jau paaiškintume, kodėl toks ar anoks sprendimas yra priimtas. Tai, ką jūs dabar sakot, man yra nauja“, – sakė M. Velička.

Galimybių yra?

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė, kuriai vadovaujant ministerijai ir buvo apkarpytos pensijos, sakė įžvelgianti galimybių situaciją pagerinti.

„Reiktų elgtis proporcingai, reikalas yra pribrendęs ir KAM turi galimybių ieškoti būdų atkurti pensijas. Ypač kai pačiam premjerui buvo sąlygos pakelti atlyginimą beveik 2,5 tūkst. litų“, – neseną sprendimą algas atkurti pirmiausia valdininkams ir teisėjams priminė R. Juknevičienė.

Tačiau į L.Jako vadovaujamos įstaigos idėjas eksministrė žvelgia skeptiškai.

„Ta organizacija yra savotiška, skaldanti. Negalėčiau šiuo klausimu kaltinti dabartinės ministerijos dėl neužmezgamo dialogo, nes ir pati esu susidūrusi su šia įstaiga ir mačiau, kaip kas vyksta. Kalbėdama apie tai, kad būtų galima grąžinti pensijas į buvusį lygį, remiuosi ne šito centro atstovų kalbomis“, – sakė R. Juknevičienė.

Pati įstaiga, pristatydama save interneto svetainėje, vartoja griežtoką retoriką (kalba netaisyta): „Karių teisių gynimo įstaiga VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ buvo įkurta 2009 metų lapkričio 19 dieną, kada Krašto apsaugos sistemoje (toliau – KAS) tarnaujančių vadų savivalė pasiekė apogėjų, nuobaudos buvo dalijamos lengva ranka, prasidėjo etatų mažinimai, spragos socialinių garantijų srityje (motinystės/ tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, nepanaudotų atostogų išleidimo tvarka). Reikėjo surasti būdą, kuriuo būtų galima sustabdyti neteisėtus veiksmus, nukreiptus į karį. Idėja įkurti VšĮ „Karių teisių gynimo centrą“ kilo po to, kada įstaigos steigėjai vis daugiau sulaukdavo skambučių su prašymais padėti, pakonsultuoti.“

Kariams būti įprastos profesinės sąjungos nariais draudžia įstatymas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...