captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šokiruojantys skaičiai: kalnai maisto iš parduotuvių atsiduria šiukšlyne

Vieno didžiausių pasaulio britų prekybos tinklo „Tesco“ atliktame tyrime skelbiama, kad žmonės, maisto produktus gaminančios įmonės ir prekybos tinklai kasmet išmeta arba atiduoda utilizavimui maisto už 1,86 trln. litų. Tokią sumą sudarytų 62 nacionaliniai Lietuvos biudžetai. Lietuvos prekybos tinklų atstovai tikina, kad lietuviai maisto išmeta gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, britai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vieno didžiausių pasaulio britų prekybos tinklo „Tesco“ atliktame tyrime skelbiama, kad žmonės, maisto produktus gaminančios įmonės ir prekybos tinklai kasmet išmeta arba atiduoda utilizavimui maisto už 1,86 trln. litų. Tokią sumą sudarytų 62 nacionaliniai Lietuvos biudžetai. Lietuvos prekybos tinklų atstovai tikina, kad lietuviai maisto išmeta gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, britai.

„Tesco“ skelbia, kad pasaulyje kasmet išmetama po 1,3 mlrd. tonų maisto. Viso išmesto maisto dalis „Tesco“ prekybos tinke sudaro 0,87 proc. visų prekybos tinkle parduodamų prekių, o vien per pirmąjį šių metų ketvirtį „Tesco“  utilizavimui atidavė 28,5 tonų maisto.

Daugiausiai išmetama duonos gaminių ir salotų

Tyrime taip pat minimi ir dažniausiai britų išmetami produktai.

Dažniausiai gendantis produktas yra supakuotos salotos. 68 proc. iš jų nepasiekia vartotojų: 17 proc. sugenda laukuose, 15 proc. – gaminant, o 35 proc. išmeta žmonės.

Vos mažiau nei pusė – 47 proc. – duonos gaminių sugenda gaminant, parduotuvėse arba pirkėjų namuose. Vartotojai išmeta ketvirtadalį visų įsigytų duonos gaminių.

Tarp dažniausiai šiukšlynuose atsiduriančių produktų patenka ir vaisiai: 40 proc. prinokusių obuolių, daugiau nei penktadalis vynuogių ir bananų.

Pieno gaminiai ir pusfabrikačiai sudaro iki 8 proc. atliekų, konditerijos gaminiai ir nealkoholiniai gėrimai – 8 procentus, žuvis ir paukštiena – 5 procentus.

Kasmet išmeta po 50 tonų

Pernai „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis Lietuvos namų ūkis per metus išmeta apie 33 kg maisto. Prognozuojamas, kad iki 2020 metų išmetamo maisto kiekis išaugs dar 40 procentų.

„Rimi“ Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Raminta Stanaitytė – Česnulienė pasakojo, kad „Rimi“ utilizavimiui iš vienos parduotuvės per metus, priklausomai nuo parduotuvės dydžio, atiduoda toną arba porą tonų produktų, o visame tinkle per mėnesį susidaro apie 50 tonų produktų ( į šį skaičių neįeina negyvūninės kilmės produktai – duona, kruopos ir kt..).

„Rimi pasibaigusio galiojimo maistą ne išmeta, o pagal reiklavimus utilizuoja arba išdalina gyvūnų augintojams. Jei maistas saugus, o, pavyzdžiui, klaidingai ženklinamas arba yra apgadinta gaminio pakuotė – atiduodame labdaros organizacijoms “, – sakė R. Česnulienė.

„Maxima“ duomenų neatskleidžia

„Maximos“ atstovė spaudai Renata Saulytė neįvardino, kiek maisto „Maxima“ atiduoda utilizavimui – esą maisto utilizavimu rūpinasi specialios bendrovės. Ji tikino, kad Lietuvos prekybos tinklai išmeta gerokai mažiau maisto nei, pavyzdžiui, britai, vien dėl to, kad Lietuvoje daugiau besibaigiančio galiojimo prekių parduodama mažesne kaina ir vartotojai jas noriai perka.

Lietuvos prekybos tinklai išmeta gerokai mažiau maisto nei britai, vien dė to, kad Lietuvoje daugiau besibaigiančio galiojimo prekių parduodama mažesne kaina .

„Daugiausiai išmetame vaisių ir daržovių, tačiau kiekiai nėra dideli. Vartotojų lūkesčiai vaisių ir daržovių šviežumui išaugę, todėl, jei matome, kad vaisių ir daržovių šviežumas yra abejotinas, jų neparduodame“, – sakė R. Saulytė.

Pasak jos, tarp daugiausiai sugendančio maisto produktų patenka ir gyvulinės kilmės atliekos: žuvies atraižos, skerdiena, kaulai, kulinarijos ir konditerijos gaminiai.

„Pagrindinės priežastys, lemiančios, kad maisto produktai sugenda ir nepasiekia vartotojų, yra neefektyvus planavimas, nors stengiamės visada planuoti efektyviai ir užsisakyti tiek prekių, kiek jų iš tikrųjų reikia, taip pat nekokybiškos prekės, – kalbėjo pašnekovė. – Kadangi kliento lūkesčiai kokybei išaugę, utilizuojame ir gerą maistą, jei jis būna atvežtas aplamdytoje ar pažeistoje pakuotėje. Tačiau tokio maisto tikrai nėra daug.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...