captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarsto drausti diskriminuoti viengungius

Kartais diskriminuojami pasijaučia ne tik vaikus auginantys ir dėl to darbo negalintys rasti tėvai, bet ir šeimos nesukūrę asmenys. Jei Seimas pritars šiuo metu pateiktiems Lygių galimybių įstatymo pakeitimams, vienišiai galės drąsiai reikalauti, kad nebūtų „skriaudžiami“ už tai, jog neturi vaikų ar sutuoktinio.
A. Ufartas (BFL) nuotr.
A. Ufartas (BFL) nuotr.

Kartais diskriminuojami pasijaučia ne tik vaikus auginantys ir dėl to darbo negalintys rasti tėvai, bet ir šeimos nesukūrę asmenys. Jei Seimas pritars šiuo metu pateiktiems Lygių galimybių įstatymo pakeitimams, vienišiai galės drąsiai reikalauti, kad nebūtų „skriaudžiami“ už tai, jog neturi vaikų ar sutuoktinio.

Šiuo metu Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba nagrinėja gyventojų skundus dėl diskriminacijos lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties ar įsitikimų (pažiūrų) pagrindu.

Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai prasitaria, kad kartais tenka sulaukti skundų, jog asmuo jaučiasi diskriminuojamas dėl savo šeiminės padėties, tačiau pagal įstatymus tarnyba neprivalo nagrinėti tokių skundų, nes šeiminė padėtis įstatymuose nėra įvardyta kaip pagrindas diskriminacijai.

Šiuo metu Seime yra pateiktas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma „šeiminę padėtį“ įtraukti į diskriminacijos pagrindų sąrašą. Jei parlamentarai pritartų šiam siūlymui, įtarę diskriminaciją dėl šeiminės padėties tiesos galėtų ieškoti ne tik šeimos, bet ir vienišiai.

Lygių teisių kontrolierės patarėja Laima Vengalė-Dits pasakojo, kad tarnyba sulaukia skundų dėl diskriminacijos ne tik iš šeimas sukūrusių asmenų, bet ir vienišių.

Diskriminaciją jaučia tiek mokykloje, tiek sulaukę pensijos

Pasak jos, iš šeimų neturinčių asmenų yra sulaukta skundų dėl sporto klubų taikomų įkainių, kai „šeimos planas“ galioja tik susituokusiems asmenims.

„Taip pat yra buvę skundų dėl našlių pensijos. Pagal įstatymą pensiją gauna tie, kurie turėjo sutuoktinį ir dabar gyvena vieni. Tą įstatymą yra apskundę mums ne kartą. Sako, kad koks skirtumas, ar turėjau sutuoktinį, ar ne. Žmogui vienodai sunku gyventi vienam senatvėje, nepriklausomai nuo to, ar visą gyvenimą turėjo sutuoktinį, ar ne“, – pasakojo pašnekovė.

Taip pat yra buvę nusiskundimų, kai į mokyklos šventę vaikas kviečiamas su „pilna šeima“ – tėveliu ir mamyte.

„Tai tie, kas turi tik mamą, ar tėtį, jaučiasi diskriminuojami ir nustumti“, – tęsė L. Vengalė-Dits.

Lygių galimybių kontrolierės patarėja sutiko, kad, kalbant apie darbinius santykius, vienišiai dažnai yra geresnėje padėtyje: jie turi daugiau laisvo laiko ir galimybių karjerai.

Visgi kartais ir darbo aplinkoje jų galimybės būna pamintos, pavyzdžiui, kolektyvinėse sutartyse darbuotojams su vaikais gali būti nustatytos įvairios lengvatos, didesnis poilsio dienų skaičius.

„Darbo srityje vienišiams yra daugiau galimybių daryti karjerą, bet prekių, paslaugų ar socialiniame sektoriuje pastebime, kad vienišiai dažnai pralošia, gyventojai su šeimomis yra geresnėje padėtyje“, – kalbėjo teisininkė.

L. Vengalė-Dits teigė, kad užsienio šalyse vieningos tendencijos dėl šeiminės padėties kaip pagrindo diskriminacijai įteisinimo nėra. Tai priklauso nuo kiekvienos šalies pasirinktos politikos.

Pašnekovė teigė, kad, įtraukus šeiminę padėtį į Lygių galimybių įstatymą, nebūtinai reikėtų atsisakyti visų lengvatų ar skatinamųjų priemonių, kuriomis valstybė bando skatinti šeimos kūrimą.

„Nebūtina keisti visų įstatymų, tiesiog turi būti kiekvienu klausimu motyvacija ir pagrindimas. Pavyzdžiui, dėl didesnio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) – jis grindžiamas tuo, kad didesnei šeimai reikalingos didesnės lėšos“, – teigė ji.

Išsigando ir bažnyčia

Vis dėlto su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiūlymu nesutinka Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, kurio išvadoje teigiama, kad tokie pakeitimai užkirstų kelią pozityviajai diskriminacijai, „kuomet valstybė, įgyvendindama savo prioritetus ir siekdama vykdyti šalies demografinę politiką, tuo pačiu siekdama ginti vaikų interesus, skatinti santuokinį gyvenimą ir pradėti vaikus auginančioms motinoms, galėtų būti traktuojami kaip diskriminacija“.

Neigiamą požiūrį dėl šeiminės padėties kaip diskriminacijos pagrindo įteisinimo parlamentui išsakė ir Lietuvos vyskupų konferencija.

„Šiuo projektu siekiama įteisinti papildomą savarankišką nediskriminavimo dėl šeiminės padėties pagrindą. Šiuo papildymu neadekvačiai išplečiami nediskriminavimo pagrindai taip, kad į juos patenka ir santuokos institutas [...]. Valstybė negalės priimti jokių naujų teisės aktų, o galiojančius privalės koreguoti taip, kad nebūtų jokio skirtumo tarp vedusio (ištekėjusios) ar nevedusio (neištekėjusios). Pastarosios dvi kategorijos turės būti traktuojamos vienodai ir negalės skirtis jų teisinis reguliavimas. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, priėmus šią įstatymo pataisą, santuokos institutas neteks realios teisinės reikšmės ir bus nuvertintas tik iki simbolinės apeigos“, – rašoma Lietuvos vyskupų konferencijos pastabose.

Šeima neatsiejama nuo verslo sėkmės

Minėtos įstatymo pataisos turėtų įtakos ne tik įstatymų leidėjams, bet ir verslui, kuris visomis išgalėmis bando tapti patrauklus šeimoms.

Pavyzdžiui, didesnėse „Maxima“ parduotuvėse yra įrengtos „Tėvelių su mažyliais“ kasos, kuriose kviečiami apsipirkti tėvai su vaikais bei besilaukiančios poros.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigė, kad šiose kasose prioritetiškai aptarnaujami tėveliai, tačiau esant laisvesnei kasai joje gali apsipirkti ir kiti klientai.

„Esame į šeimą orientuotas prekybos tinklas. Išties suprantame, kad apsipirkti su mažyliais tėveliams – nelengvas iššūkis, tad atsižvelgę į šeimų, apsiperkančių su vaikais, poreikius, priėmėme sprendimą kasas įrengti tose parduotuvėse, kuriose dažniausiai lankosi šeimos su mažamečiais vaikais“, – teigė ji.

Nepaisant to, R. Saulytė pripažino, kad parduotuvių tinklas yra sulaukęs ir keleto nusiskundimų, jog šiose kasose suteikiamas prioritetas šeimoms su vaikais.

„Kadangi šiose kasose tėveliai su mažamečiais vaikais aptarnaujami tik prioritetine tvarka, bet jose aptarnaujami ir kiti klientai, atvejų, kai sulaukiame klientų nepasitenkinimo dėl išskirtinės tėvelių padėties, esame sulaukę vos kelių. Didžioji dauguma mūsų klientų supranta, kad apsipirkimo procesas su vaikais gali būti nelengvas ir mielai užleidžia tėveliams eilę prie šių kasų“, – pridėjo „Maximos“ komunikacijos vadovė.

Į šeimą žiūri lanksčiai

Šeimoms sutaupyti leidžiama ir sporto klubuose. Poroms su vaikais neretai siūlomi šeimyniniai abonementai ar speciali kaina. Tačiau sporto klubo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis teigė, kad į terminą „šeima“ žiūrima lanksčiai.

„Šeimos planą kol kas taikome vienkartiniams apsilankymams. Šiuo metu taip pat svarstome galimybes šeimos planą taikyti ir įvairaus laikotarpio narystėms. Šeimos narystė ar šeimos statusas, suteikiantis išskirtines sąlygas šeimoms sportuoti „Impuls“ klubuose, – galbūt tik pavadinimo klausimas. Tačiau įsigaliojus tokiam įstatymui, svarstytume tolimesnes šeimos narysčių perspektyvas“, – kalbėjo jis.

Pasak sporto klubo vadovo, siūlant šeimos planą iš klientų nėra reikalaujama santuoką patvirtinančių dokumentų. Sporto klube šeima apibrėžiama kaip du suaugę ir vaikas/vaikai.

„Jų priklausomybė ar giminystės ryšiai nėra svarbūs“, – pabrėžė V. Šiugždinis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...