captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už pigesnį šildymą mokės visi aplink

Klaipėdiečiai pigesne šiluma mėgausis visos apskrities gyventojų sąskaita. O jei pigesnę šilumos energiją tiekiančiai ir šiukšles deginančiai bendrovės „Fortum Klaipėda“ gamyklai bus leista atsivežti atliekų iš kitų šalies regioninių sąvartynų, tai už Klaipėdos daugiabučių šildymą mokės visa Lietuva. Preliminariais duomenimis, šį sezoną šilumos kaina Klaipėdoje bus 17 proc. žemesnė nei pernai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Klaipėdiečiai pigesne šiluma mėgausis visos apskrities gyventojų sąskaita. O jei pigesnę šilumos energiją tiekiančiai ir šiukšles deginančiai bendrovės „Fortum Klaipėda“ gamyklai bus leista atsivežti atliekų iš kitų šalies regioninių sąvartynų, tai už Klaipėdos daugiabučių šildymą mokės visa Lietuva. Preliminariais duomenimis, šį sezoną šilumos kaina Klaipėdoje bus 17 proc. žemesnė nei pernai.

Šiluma gal ir atpigs, tačiau dėl to teks didinti vadinamąją šiukšlių rinkliavą, kuri taps našta visos apskritie gyventojams. Tokiems planams aktyviai priešinasi Palangos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybės, kurios nesutinka padidinti atliekų tvarkymo rinkliavos. Tai atlikti reikia, kad būtų kompensuotos vienintelį apskrityje sąvartyną eksploatuojančios bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) sąnaudos, susidarančios vežant deginti šiukšles į „Fortum Klaipėda“, o iš pastarosios priimant pelenus.

Gali sudeginti daugiau, nei susidarys per dešimtmetį

Šių metų gegužę pradėjusi veikti atliekų deginimo gamykla pajėgi per metus sudeginti 240 tūkst. tonų šiukšlių, o klaipėdiečiai, KRATC duomenimis, per artimiausią dešimtmetį išmes daugiausiai 140 tūkst. tonų. Todėl jėgainės vadovai jau dabar dairosi papildomo kuro.

„Fortum Klaipėda“ atstovai neneigia siekio deginti ir kitų šalies regionų atliekas. Tai esą numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. Šiame Seimo patvirtintame dokumente prognozuojama, kad penkiuose didžiuosiuose miestuose turi būti pastatyti komunalinių atliekų deginimo įrenginiai.

„Kol kas jis pastatytas tik Klaipėdoje. Šiuo metu mes ruošiame dokumentus Aplinkos ministerijai, kad būtų panaikintas apribojimas atsivežti atliekas iš kitų regionų. Tam reikia atlikti Poveikio aplinkai vertinimo atranką, atlikti daug procedūrų.Planuojame, kad tas draudimas bus atšauktas kitų metų kovo–balandžio mėnesiais ir deginimui skirtos atliekos į Klaipėdą bus gabenamos ir iš kitų vietovių“, – GRYNAS.lt sakė „Fortum“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.

Šiukšlių atsikratyti nepakanka – atgal grįžta pelenai

Pagal KRATC ir „Fortum Klaipėda“ pasirašytą sutartį, už vienos atliekų tonos sudeginimą teks sumokėti 95,6 Lt. O atliekų degintoja sąvartyno operatorei už toną pelenų privalės mokėti 121 Lt. KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius paaiškino, kad išvežę toną šiukšlių „mainais“ sąvartynas gaus tik 200 kg pelenų, tad KRATC patirs 71,39 Lt sąnaudų. Jas kompensuoti ir nutarta didinant vadinamąjį „vartų“ mokestį, kuris guls ant regiono gyventojų pečių.

Todėl KRATC valdyba Klaipėdos regiono savivaldybių vadovams pasiūlė padidinti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Ji išaugtų daugiau nei du kartus.

GRYNAS.lt duomenimis, visos regiono savivaldybės turi mokėti skirtingo dydžio „vartų“ mokestį. Jei savivaldybės paklustų KRATC reikalavimams, Kretingai ir Palangai jis didėtų nuo 54 iki 79 litų, Šilutei – nuo 51 iki 77, Skuodui – nuo 45 iki 63 litų už toną šiukšlių. Tačiau nuo 2014 metų sausio „vartų“ mokestis būtų dar labiau didinamas ir visoms krašto savivaldybėms viršytų 124 litus už toną, o neringiškiams jis būtų dar didesnis – 161 litas už toną.

Dėl rinkliavos sutarė dvi savivaldybės

Įdomiausia, kad visos regiono savivaldybės yra ir KRATC akcininkės. Tačiau sprendimą didinti „vartų“ mokestį priėmė KRATC valdyba, kurios sudėtis niekur oficialiai neskelbiama.

„Birželio mėnesį vyko akcininkų susirinkimas, tačiau į jį atvyko tik dviejų savivaldybių – Klaipėdos miesto ir Neringos – atstovai. Jie pritarė tokiam ekonomiškai pagrįstam sprendimui ir šių savivaldybių Tarybos pakoregavo rinkliavos dydžius. Tiesa, klaipėdiečiai rinkliavos didėjimo nepajus, nes uostamiesčio savivaldybė yra sukaupusi rezervą, kuris ir bus panaudotas augančioms sąnaudoms kompensuoti“, – aiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius.

KRATC valdybą sudaro įmonės direktorius Šarūnas Reikalas, jo pavaduotojas Rimantas Gedrimas, Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vedėjas Šarūnas Tamulis ir dvi Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojos – Milda Petrauskaitė ir Daiva Berankienė. Ši penkiukė ir diriguoja visai apskričiai.

Rajono savivaldybės didesniais mokesčiais nesidžiaugia

Palangos ir Kretingos rajono savivaldybės atsisakė pasirašyti siūlomą sutartį ir KRATC valdybos sprendimą apskundė teismui. Kol bus išnagrinėta civilinė byla, teismo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti nutarimo galiojimą. Prie palangiškių ir kretingiškių ieškinio prisidėjo išaugusiu mokesčiu nepatenkintos Skuodo ir Šilutės rajono savivaldybės. Kol kas byla dar net nepradėta nagrinėti.

Savivaldybių teisininkai argumentuoja, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamų paslaugų kainas ir tarifus gali nustatyti tik savivaldybių tarybos, kurioms įstatymas draudžia kam nors perduoti šią teisę. Be to, kai kurių savivaldybių gyventojai sąskaitas už atliekų tvarkymo rinkliavą gavo šių metų pradžioje. Daugelis žmonių jau sumokėjo už visus metus.

„Gyventojams didinti anksčiau nustatytų tarifų negalime, o iš savivaldybės biudžeto mokėti trūkstamą sumą draudžia įstatymas, nes teisės aktai už atliekų tvarkymą įpareigoja mokėti pačius teršėjus”, – atsisakymo didinti atliekų rinkliavą priežastį nurodo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Tačiau padidėjusiam mokesčiui jau pritarė Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Jos yra didžiausios KRATC akcininkės.

„Kretingos, Šilutės, Skuodo, Klaipėdos rajonų bei Palangos savivaldybėms nepadidinus mokesčio KRATC nuostoliai nuo rugsėjo iki metų pabaigos siektų apie 460 tūkst. litų”, – teigė A. Liubinavičius.

Gyventojų mažėja, atliekas tvarkančiųjų algos kyla

Panašia suma, 471 tūkst. litų, 2012 m., palyginti su 2011–aisiais, išaugo KRATC administracinės sąnaudos (duomenys gauti iš oficialių finansinių ataskaitų, – red. past.). Pernai taip pat didėjo ir administracijos darbuotojų skaičius bei buvo didinamos jų algos.

Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis KRATC vadovų užmokestis siekė 8421 Lt (pernai – 6799 Lt), specialistai šiemet vidutiniškai gauna 4198 Lt (pernai – 3795 Lt). Nepaisant to, kad į sąvartyną atvežamų šiukšlių kiekiai, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, mažėja, A. Liubinavičius neneigia, kad administracijos darbuotojų daugėjo. To esą reikia didėjant darbų apimtims.

Dar viena įdomi detalė. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, arba gali organizuoti operatoriaus konkursą.

KRATC ši užduotis buvo patikėta be jokio konkurso, nors 5 proc. akcijų bendrovėje priklauso įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Be minėtųjų regiono savivaldybių KRATC akcininkai 2010 m. buvo statybos įmonė „Hidrostatyba“, „Perdanga“, „Philip Morris Lietuva“, „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos baldai“, Vilniuje registruota įmonė „Hidora“.

Taip pat įdomu, kad 2008 m. KRATC akcijų įsigijo Gintaras Baranauskas, kuris po metų dalį savo akcijų perleido vienai Skuodo gyventojai ir vienai klaipėdietei.

Viena iš KRATC akcininkių yra buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kichtenkienė.

KRATC direktorius Šarūnas Reikalas nelinkęs komentuoti šių sandorių. Nors be įmonės vadovo žinios, o tuo labiau be akcininkų sutikimo, akcijos negali būti parduodamos pašaliniam asmeniui.

2010 m. kovo 22 d. KRATC akcininkų sąrašas (Registrų centro duomenys):

– Klaipėdos miesto savivaldybė – 3109179 (1 Lt vertės akcijų)
– Klaipėdos rajono savivaldybė – 25000 (1 Lt vertės akcijų)
– Šilutės rajono savivaldybė – 100 (1 Lt vertės akcijų)
– Neringos savivaldybė – 325100 (1 Lt vertės akcijų)
– Palangos savivaldybė – 100 (1 Lt vertės akcijų)
– Skuodo rajono savivaldybė – 100 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ – 1696 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Laivitė“ – 17319 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Klaipėdos baldai“ – 4420 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Baltijos laivų statykla“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Perdanga“ – 22459 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Philip Morris Lietuva“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Klaipėdos kartonas“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Klaipėdos pienas“ – 17319 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Klaipėdos mediena“ – 2056 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Klaipėdos vanduo“ – 360 (1 Lt vertės akcijų)
– AB „Senoji Baltija“ – 17319 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Pajūrio mediena“ – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Hidrostatyba“ – 10086 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Specialus autotransportas“ – 3886 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Hidora“ – 668 (1 Lt vertės akcijų)
–  Gintaras Baranauskas – 20057 (1 Lt vertės akcijų)
– Ina Kichtenkienė – 360 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Tamtamas“ – 27854 (1 Lt vertės akcijų)
– Jonas Bielinis – 7025 (1 Lt vertės akcijų)
– Nerijus Nausėda – 7025 (1 Lt vertės akcijų)
– UAB „Naujasis Sirjus“ – 51 (1 Lt vertės akcijų)
– Arūnas Matulevičius – 1028 (1 Lt vertės akcijų)
– Romualda Sakalauskienė – 250 (1 Lt vertės akcijų)
– Jolanta Daukšienė – 250 (1 Lt vertės akcijų)

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...