captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES ir JAV prekybos sutartis: žemdirbiams bus sunku konkuruoti

Pigių genetiškai modifikuotų (GMO) produktų antplūdžio iš Jungtinių Valstijų (JAV), įsigaliojus laisvos prekybos sutarčiai su Europos Sąjunga (ES), besibaiminantys ūkininkų atstovai reikalauja verslą ir vartotojus apsaugančių saugiklių. Pavyzdžiui, kad paėmus į rankas prekę nereikėtų „su padidinimo stiklu ieškoti“, iš kokių produktų jis pagamintas.
Tracy/Scanpix nuotr.
Tracy/Scanpix nuotr.

Pigių genetiškai modifikuotų (GMO) produktų antplūdžio iš Jungtinių Valstijų (JAV), įsigaliojus laisvos prekybos sutarčiai su Europos Sąjunga (ES), besibaiminantys ūkininkų atstovai reikalauja verslą ir vartotojus apsaugančių saugiklių. Pavyzdžiui, kad paėmus į rankas prekę nereikėtų „su padidinimo stiklu ieškoti“, iš kokių produktų jis pagamintas.

Žemdirbių atstovai nerimauja, kad Lietuvos ūkininkams bus labai sunku konkuruoti su genetiškai modifikuotus produktus auginančiais amerikiečiais, ne tik todėl, kad genetiškai modifikuotą augalą užauginti yra pigiau, bet ir todėl, kad energetinių resursų kaina kitapus Atlanto yra mažesnė.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, sugrįžę iš spalio 9–12 dienomis vykusios Šiaurės Amerikos ir ES žemdirbių konferencijos, nutarė pakalbėti apie JAV ir ES laisvosios prekybos sutarties aktualijas.

Žemdirbių atstovus pašiurpino skirtumai tarp to, kiek JAV, įsigaliojus laisvos prekybos sutarčiai, būtų pasirengusi parduoti, ir kiek norėtų nusipirkti.

„Amerika pasiruošusi parduoti jautieną, kiaulieną, soją, kukurūzus, prieskonius. O ko jie norėtų iš Europos? Sako, kad Europoje yra labai skanus šokoladas, tai jo ir norėtų“, – sakė A. Stančikas.

Žemdirbių atstovai akcentavo dviejų besiderančių dėl laisvos prekybos sąlygų žemynų produkcijos kainos ir kokybės skirtumus.

„Amerikos pranešimuose daugiausiai skambėjo, kur Amerika yra investavusi žemės ūkyje į mokslą, bioinžineriją, genų inžineriją, hormonų naudojimą. Kalbėta, kad taip galima pristatyti pigų produktą, kuris esą yra saugus. Tai gali padėti išmaitinti augančią populiaciją“, – dėstė A. Stančikas.

Tuo tarpu, Europoje, pasak Žemės ūkio rūmų atstovo, didžiausios investicijos žemės ūkyje buvo į maisto saugą, gyvūnų gerovę, gamtos tausojimą, produktų ženklinimą, kad būtų galima atsekti, iš ko gaminys padarytas.

„Iš Amerikos pusės girdėjome cinišką pasakymą, kad vartotojas tėra vartotojas ir jam neturi rūpėti iš kurios šalies produktas. Veikiausiai, šioje srityje bus daug ginčų, nes Europa bando apsisaugoti keldama griežtus reikalavimus“, – sakė A. Stančikas.

Žemdirbių interesus ginantis atstovas retoriškai kėlė klausimą, kas šioje kovoje laimės – ar tas, kuris pasiūlys pigesnį produktą, ar brangesnį, bet labiau apsaugotą?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas akcentavo, kad šis klausimas ypač aktualus šalyse, kur yra didesnė dalis socialiai pažeidžiamų asmenų, kuriems kainos faktorius yra ypač svarbus, o apie jų poveikį esą dar kalbėti anksti.

„Per biologiją mokomės, kad genetiškai paveikus augalus, į tai sureaguoja tik trečios kartos organizmas. Jei viena karta vidutiniškai gyvena septyniasdešimt metų, tai poveikį pamatysime tik po 210 metų“, – sakė J. Talmantas, kurio specialybė yra veterinarijos gydytojas.

ES Lietuvos delegacijos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovas Mindaugas Maciulevičius sutiko, kad Europa šiuo metu neturi saugiklių, kurie įsijungtų, jeigu kainos dramatiškai kristų ir apsaugotų rinkas nuo turbulencijų.

„Apibendrinant dabartinę Europos visuomenės nuomonę, GMO yra tabu, politikai tiesiog vengia šios temos. Šalims narėms palikta pačioms apsispręsti. Jeigu kalbame apie laisvą prekybą, mes šiuo klausimu, kad ir koks tabu jis bebūtų, turime pradėti diskutuoti“, – akcentavo M. Maciulevičius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close