captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltarusija stovi ant prarajos krašto: kas laukia Lietuvos?

Su Rusijos ekonomika tarsi virkštele susietai Baltarusijai gresia dar viena rublio devalvacija. Tokias niūrias prognozes teikia ekonomistai. Tuo metu paskutine Europos diktatūra vadinamos valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pripažįsta, kad planuojama prašyti paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir spausdinamos naujos denominuotų rublių kupiūros. Paprastai tariant, bus nubraukta keletas nulių nuo baltarusiškų rublių banknotų.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Su Rusijos ekonomika tarsi virkštele susietai Baltarusijai gresia dar viena rublio devalvacija. Tokias niūrias prognozes teikia ekonomistai. Tuo metu paskutine Europos diktatūra vadinamos valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pripažįsta, kad planuojama prašyti paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir spausdinamos naujos denominuotų rublių kupiūros. Paprastai tariant, bus nubraukta keletas nulių nuo baltarusiškų rublių banknotų.

„Artėja ta diena, kai jie nebeturės pakankamai finansų palaikyti tiek stabilų valiutos kursą, tiek užtikrinti pagrindines valstybės funkcijas. Tai yra žinomas faktas, niekas dėl to nesiginčija. Tik kalbama apie būdus, kaip to išvengti arba bent jau nukelti kuo vėlesniam laikotarpiui“, – DELFI pripažino banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jis įvardija du galimus kelius, kuriais bandys žengti Lietuvos kaimynė.

„Pirmoji alternatyva – skolintis iš TVF, tačiau nėra labai tikėtina, kad TVF paskolins Baltarusijai, nes ji nevykdo įsipareigojimų. Kaip žinoma, fondas šiaip sau neskolina, jis tuo pačiu reikalauja padaryti namų darbus: vykdyti reformas ir spartinti privatizaciją, kuri Baltarusijoje atsilieka“, – teigė ekonomistas.

„Antras variantas yra skolintis iš Rytų – Rusijos. Tačiau paskutiniai įvykiai rodo, kad jų santykiai yra šiek tiek pašliję, todėl Baltarusija desperatiškai bando ieškoti būdų pasiskolinti iš Tolimųjų Rytų – Kinijos arba Artimųjų Rytų – Jungtinių Arabų Emyratų. Tačiau niekas nenori skolinti pinigų, be kažkokių sąlygų ir naudos sau. Kadangi pasitikėjimas Baltarusijos valdžia tarptautinėje erdvėje nėra didelis, manyčiau, pasiskolinti be didelių pasekmių Baltarusijos ekonomikai nepavyks“, – tęsė jis.

Todėl, pašnekovo nuomone, gali būti pasirinktas lengviausias variantas – nacionalinės valiutos devalvacija.

„Šito dalyko tikrai niekas neatmeta ir netgi jo šiek tiek tikisi tiek gyventojai, tiek verslas“, – sakė jis.

Didžiausia devalvacijos tikimybė – kitų metų pavasarį. Ekonomistas spėja, kad logiška turėtų būti 10–30 proc. devalvacija.

Labiau norės investuoti į NT Lietuvoje

Trečią sykį devalvavus Baltarusijos rublį labiausiai nukentėtų paprasti viešojo sektoriaus tarnautojai ir pensininkai, pajamas gaunantys vietine valiuta.

„Tačiau Baltarusija atlyginimus ir pensijas didina pakankamai sparčiai, tačiau tuo pačiu jie kartais devalvuoja savo valiutą, taigi išeina „tas ant to“. Galiausiai niekas nepasitiki nacionaline valiuta ir ten atsiranda vis daugiau rublių. Kai aš paskutinį kartą buvau Baltarusijoje, labai keistai skambėjo, kai atėjęs išmaldos prašytojas sako: „Gal turite 10 tūkst. rublių (kiek daugiau nei dolerį – DELFI)“, – prisiminė Ž. Mauricas.

Jeigu Baltarusija nuspręs devalvuoti valiutą, jos gyventojų perkamoji galia sumažės. Tačiau šalis nepatirs tokio šoko, kokį patirtų, tarkim, Lietuva, nes Baltarusijoje jau dabar daug atsiskaitymų vyksta ir santaupų laikoma užsienio valiuta.

„Be abejo, paklausai Baltarusijoje tai turi įtakos, bet tikrai ne tokios, kokia būtų Lietuvos atveju. Baltarusijoje niekas nenori laikyti indėlių vietos valiuta, netgi jeigu palūkanos už juos siekia keliasdešimt procentų. Pačios palūkanos suponuoja, kad kažkada devalvacija turi būti. Juo labiau, kad per ekonominę krizę Baltarusija jau devalvavo savo valiutą. Tai visi žino ir yra pasiruošę“, – teigė ekonomistas.

Jo vertinimu, trumpuoju laikotarpiu važiuojančių į Lietuvą apsipirkti baltarusių gali netgi sumažėti, tačiau ilgainiui – daugėti, nes Lietuva kur kas patikimesnė nei jų gimtinė.

„Didžiausias iššūkis Baltarusijoje yra gauti užsienio valiutos, nes tie žmonės, kurie važiuoja į Lietuvą, dažniausiai perka prekes valiuta. Taigi sakyčiau, kad gali būti netgi atvirkščiai. Jeigu vyksta devalvacija, tada žmonės, kurie turi informacijos apie devalvaciją, dažniausiai stengiasi valiutą keisti į Baltarusijos rublius ir pirkti prekes ten. Nes dažniausiai, kai yra padaroma devalvacija, logiška, kad turėtų kilti kainos, tačiau Vyriausybė, kad gyventojai nepatirtų šoko, dar kurį laiką reguliuoja kainas ir neleidžia jų kelti. Tokiu atveju už vieną dolerį gauni daugiau Baltarusijos rublių, bet kainos rubliais kurį laiką lieka tokios pačios“, – aiškino pašnekovas.

Tačiau devalvacija smogia per pasitikėjimą pačia šalimi.

„Kuo daugiau tų devalvacijų, tuo valstybė laikoma mažiau patikima. Todėl gyventojai aktyviau stengsis kaupti lėšas užsienio valiuta, o kai jau turi užsienio valiutą, ją ir leidžia. Tai reiškia, kad ilguoju laikotarpiu į Lietuvą atvažiuos daugiau baltarusių, nes jie visi stengsis turėti užsienio valiutos, norės įsigyti daugiau nekilnojamojo turto Lietuvoje, kuri atrodo kur kas stabilesnė valstybė“, – tęsė jis.

Kalbėdamas apie poveikį įmonėms, ekonomistas neatmeta, kad kurį laiką jos gali patirti sunkumų.

„Kalbant apie devalvacijos įtaką Lietuvai, manyčiau, kad laikinai devalvacijos metu gali būti dar labiau apriboti atsiskaitymai užsienio valiuta. Jeigu įmonės yra investavusios, bus sunkiau atsiimti pinigus arba jeigu įmonės eksportuoja į Baltarusiją, gali būti sunkiau atgauti pinigus už prekes. Tačiau tai būtų jau nebe pirmas kartas, kai Baltarusija devalvuotų savo valiutą, todėl ilguoju laikotarpiu tai didelio poveikio neturėtų“, – komentavo Ž. Mauricas.

Naktinės devalvacijos nematyti

„Žinoma, kad Baltarusijos ekonominė situacija yra nepavydėtina. Baltarusija nuolat stokoja makroekonominio balanso, bet nepaisant to valdžios sektoriaus investiciniai rodikliai yra neblogi. Tai reiškia, kad jie stengiasi kloti pamatus ateities augimui. Dabartinės problemos yra labiausiai susijusios su tuo, kad pradėjo blogėti Rusijos ekonominė situacija. Tai negalėjo neturėti įtakos ir baltarusiams“, – pripažino DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Ji mano, kad staigios naktinės devalvacijos Baltarusijoje neturėtų būti. Tačiau pažvelgusi, kad Baltarusijos rublio ir JAV dolerio kursas kas mėnesį kyla po 100 rublių, ekonomistė nesistebi, jog baltarusiai šiuo metu aktyviai supirkinėja valiutą.

Šiuo metu 5 tūkst. Baltarusijos rublių yra maždaug pusė dolerio arba 1,3 Lt.

„Sakyčiau, tai primena užprogramuotą devalvaciją, ir yra kryptingos pinigų politikos dalis. Tad staigios naktinės devalvacijos reformos artimiausiu laiku, kaip ir sakiau, nesitikėčiau. Žinoma, išlieka panikos rizika, kai nepasitikėjimas politika, vietine valiuta ir masiškas supirkinėjimas užsienio valiutos gali paskatinti vyriausybė imtis drastiškų veiksmų, tačiau fundamentalūs ekonominiai veiksniai to nepatvirtina“, –komentavo ekonomistė.

Jos teigimu, jau dabar su Baltarusijoje investavusiais verslininkais, kuriuos norima išlaikyti šalyje, sutariama dėl kompensacijos mechanizmų pasikeitus valiutos kursui. Tačiau kiti verslininkai yra buvę priversti palikti šalį be nieko.

J. Rojakos nuomone, TVF neblogai vertina Baltarusijos progresą ir paskolos ji gali tikėtis.

„TVF gyvena iš to, kad siūlo pinigus šalims, kurios nepaveža šiuo momentu, tačiau turėtų atsistatyti ateityje. Taigi Baltarusija visiškai patenka į šių šalių sąrašą. Bendras makroekonominis progresas yra teigiamas, nors užsibrėžti rezultatai nebuvo pasiekti. Baltarusijai reikalavimai iš TVF galėtų būti labai panašūs į buvusius praėjusį kartą: privatizacijos skatinimas, investuotojų įsileidimas“, – teigė ekonomistė.

Ieško saldainio, sustabdančio nuo važiavimo į Lietuvą

Jos teigimu, Baltarusija stengiasi savo šalies piliečius botagu ir meduoliu paskatinti apsipirkti šalies viduje.

„Kalbant apie Lietuvos ekonomikos skatinimą baltarusių dėka, kartu su grasinimais Baltarusija bando pagerinti vartotojišką klimatą savo šalyje. Statomi labai dideli prekybos centrai, žinoma, ne be lietuvių pagalbos ir atsivežami pagrindiniai prekės ženklai. Tai turėtų pakeisti rutininį baltarusių važiavimą į lietuviškus prekybos centrus. Žinoma, viskas priklausys nuo kainodaros ir perkamosios galios, o Baltarusijos rinka nėra pati pigiausia“, – komentavo J. Rojaka.

Įvairių parduotuvių skaičiavimais, apsipirkti į Lietuvą atvažiuojantys baltarusiai per dieną išleidžia 3–5 tūkst. Lt.

„Pastaruoju metu, maždaug nuo rugsėjo mėnesio, baltarusių srautai nebuvo labai gausūs lyginant su praėjusiais metais. Tai galima būtų sieti ir su šiek tiek pablogėjusia ekonomine situacija, ir su tuo pačiu draudimu iš vidaus“, – teigė pašnekovė.

Tačiau, jos nuomone, A. Lukašenkos grasinimas apmokestinti važiuojančius apsipirkti į Lietuvą yra labai sunkiai įgyvendinamas.

Pasak ekonomistės, dar vienas barjeras kaimynams – Lietuvoje dirbantys baltarusiai susiduria su sunkumais atidarydami sąskaitas mūsų bankuose.

„Yra kelios to priežastys: centrinio banko sustiprinta sąskaitų ir pinigų judėjimo priežiūrą ir kilusios politinės problemos, kurios nepraėjo nepastebėtos“, – komentavo ji.

DELFI primena, kad 2011 m. Lietuva Baltarusijos teisėsaugai perdavė Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio bankų sąskaitų duomenis.

Srautai nesumažėjo

Tačiau Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytojas Česlovas Urbonavičius nenori sutikti, kad baltarusių srautai sumažėjo.

„Galiu pasakyti, kad tikrai nesumažėjo. Mums mokesčius grąžinant bendrovė pateikia skaičius, kiek kiekvieną mėnesį jie išleidžia, tai palyginus praėjusių metų skaičius su šiais metais, galiu pasakyti, kad srautai nesumažėjo“, – tvirtino jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...