captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žvejai tarpusavyje bylinėjasi dėl šprotų

Po Liuksemburge vykusios Žuvininkystės tarybos posėdžio paaiškėjo, kad kitais metais keliais procentais bus sumažintos lašišų ir šprotų kvotos Baltijos jūroje. Dėl pastarųjų žuvų tarp Lietuvos žvejų įsiplieskęs konfliktas sprendžiamas teismuose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Po Liuksemburge vykusios Žuvininkystės tarybos posėdžio paaiškėjo, kad kitais metais keliais procentais bus sumažintos lašišų ir šprotų kvotos Baltijos jūroje. Dėl pastarųjų žuvų tarp Lietuvos žvejų įsiplieskęs konfliktas sprendžiamas teismuose.

Menkių kvota Lietuvos žvejams kitiems metams padidinta 7 proc. ir siekia per 4 tūkst. tonų. Tačiau ši žuvis, dėl kurios dar prieš 2–3 metus žvejai pešdavosi, dabar mažai kurį domina. Žvejų teigimu, menkių Baltijos jūroje esą nebėra, o ta, kuri patenka į tinklus – mažytė, draudžiama gaudyti.

„Praeitais metais mes neišgaudėme net 2 tūkst. tonų, patyrėme virš 10 mln. litų nuostolių. Tokių klaidų kartoti nebenorime. Tarkime, laivas išplaukia į jūrą, sugauna tiek žuvies, kad net nepadengia išlaidų kurui, jau nekalbant apie įgulos uždarbį“, – apie nuostolingą sezoną pasakoja Lietuvos žuvininkystės įmonių asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Šiemet iki spalio vidurio išgaudyta vos trečdalis mūsų šaliai skirtos menkių kvotos. Dabar Baltijos jūros žvejų aistras kursto strimelės ir šprotai.  Balta žuvis, kurios kažkada daugelis žvejų kratėsi, dabar itin geidžiama. Porą pastarųjų metų mūsų šaliai mažinama šprotų kvota kitiems metams sumažinta dar 4 proc.

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Petkus teigia, kad tai turi įtakos ir kainai. Kažkada kilogramas šprotų kainavo vos 30 centų, o dabar – 1, 60 Lt.

„Kai tik šprotų sumažėjo, taip iš karto pakilo kainos. Ir ne procentais, o kartais. Net iki 4 kartų, negu buvo anksčiau“, – sako A. Petkus.

Kai kurie žvejai piktinasi, kad asociacijai, kuriai priklauso keletas įmonių, atiteko vos 20 proc. šprotų kvotos, kai visa likusi dalis buvo paskirta vienai bendrovei – UAB „Banginis“.

Pasak Žuvininkystės departamento atstovo, kvota skiriama laikantis naujos tvarkos – žiūrimas trijų paskutinių metų sugavimų vidurkis. Ir daugiau tenka tai įmonei, kuri turi daugiau laivų.

UAB „Banginis“ direktorius Algirdas Aušra teigia, kad gandai apie nesugebantį išsilaikyti verslą yra nepagrįsti.

„Paskutiniu metu kyla daug spekuliacijų apie tai, kad Lietuvos įmonės nebegali išsilaikyti ir turi parduoti laivus. Noriu visiems pasakyti, kad jie nedovanoja estų įmonei laivų, o parduoda savo verslą už labai nemažas sumas. Kyla klausimas, kodėl estams tomis pačiomis sąlygomis ir vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, apsimoka gyventi, o lietuviams – ne“, – sako A. Aušra.

Lietuvos žvejų įmones, kartu su kvotomis, jau yra įsigiję trys estai, o dvi bendroves – vienas Latvijos pilietis. 

Žuvininkystės įmonių asociacija, siekianti, kad būtų pakeistos kvotų skirstymo taisyklės, jau metus dėl esą neteisingo skyrimo vienai bendrovei, bylinėjasi teismuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...