captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkai nenori valdžios siūlomo gelbėjimosi nuo Rusijos plano

Kaip paskutinį kozirį kovoje su Rusijos sprendimu stabdyti lietuviškų pieno produktų importą Lietuvos valdžia mato kreipimąsi į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Tačiau tokie planai nedžiugina į bėdą pakliuvusių verslininkų, kurie nuogąstauja, kad tokiu atveju embargas truktų dar ilgiau.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kaip paskutinį kozirį kovoje su Rusijos sprendimu stabdyti lietuviškų pieno produktų importą Lietuvos valdžia mato kreipimąsi į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Tačiau tokie planai nedžiugina į bėdą pakliuvusių verslininkų, kurie nuogąstauja, kad tokiu atveju embargas truktų dar ilgiau.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad nuogąstavimai gali būti ne be pagrindo.

„Visas jėgas nukreipiame į tai, kad šis klausimas būtų išspręstas kiek galima greičiau dvišalių derybų metų ir nereikėtų kreiptis į PPO. Tai užtrunka metus ir tokiu atveju naudos iš to kreipimosi verslui nėra labai daug. Kuo draudimas ilgiau galios, tuo verslui tai bus nenaudingiau“, – DELFI sakė bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Ankstesniais metais Rusijos taikyti produkcijos įvežimo draudimai trukdavo nuo mėnesio iki šešių. Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad visais ankstesniais atvejais draudimus taikydavo kita Rusijos įstaiga – Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznazdor“. O šiuo metu produktų importą sustabdė Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“.

„Su „Rospatrebnazor“ susiduriame pirmą kartą. Todėl neturime patirties“, – pripažino jis.

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė institucijoms surinkti reikalingus duomenis ir ruoštis kreipimuisi į PPO, jei nepavyks dvišalės derybos su Rusija.

Verslininko teigimu, valstybės institucijos žodžiu jau prašė pateikti patirtus nuostolius, tačiau esą skaičiavimų dar nėra.

„Specialaus užklausimo ne (negavome – DELFI), bet žodžiu buvo kreiptasi. Atsakiau, kad mes nesuskaičiavome dar nuostolių. Tiesiog per savaitę mes nespėjome sudaryti kontraktų tokiems kiekiams į kitas rinkas. Dar dabar dirbama ta linkme. Kai bus susitarta dėl produkcijos pardavimo, tada jau bus galima lyginti, kokios buvo kainos Rusijos rinkoje ir kokias mes sutarėme naujuose kontraktuose. Tada ir bus galima skaičiuoti negautas pajamas“, – argumentavo „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Verslininkas skaičiuoja, kad įmonė patyrė keliasdešimties tūkstančių litų tiesioginių nuostolių dėl jau pagamintos, bet taip Rusijos parduotuvių ir nepasiekusios produkcijos.

„Žinoma, yra tiesioginiai nuostoliai dėl jau pagamintos produkcijos, kuri nebuvo parduota Rusijoje. Tačiau mūsų įmonės atveju, tai yra tikrai nedideli skaičiai lyginant su visa apyvarta. „Maisto bankui“ mes atidavėme prekių už maždaug 20–30 tūkst. Lt“, – skaičiavo D. Trumpa.

Didžiausi nuostoliai, anot jo, yra prarandama Rusijos rinka.

„Didžiausias nuostolis yra tai, kad mes prarandame įdirbį Rusijos rinkoje, iškrentame iš lentynų. Norint įvesti prekes atgal, reikės mokėti tikrai didelius pinigus, įdėti daug darbo ir sugaišti daug laiko. Čia kalbu apie marketingines priemones, mokesčius prekybos tinklams už kiekvieną naują prekę, lentynos mokesčius“, – teigė D. Trumpa.

Lietuvoje dirba į nuostolį

D. Trumpa skaičiuoja, kad šiemet Lietuvos pienininkų apyvarta su Rusija galėjo būti apie 1 mlrd. Lt. Pasak jo, pieno pramonės įmonių marža svyruoja tarp 3–5 proc., tačiau Rusijos rinka yra 10–30 proc. pelniningesnė nei kitos.

„Pavyzdžiui, Lietuvos rinka visus šiuos metus yra nuostolinga ir tą nuostolį mes dalinai dengėme iš Rusijos gautų pajamų. Tiesiog vietos rinkoje yra labai didelė konkurencija, bet kuris gamintojas bijo daryti veiksmus (didinti kainas – DELFI), nes žino, kad kitas gali nereaguoti ir nuostolius dengti iš eksporto, kol buvo galimybės. Geras eksportas į Rusiją dalinai leido turėti santykinai žemas kainas Lietuvos rinkoje, kurios gamintojams buvo nuostolingos“, – teigė D. Trumpa.

Paklaustas, ar užsitęsusios problemos su Rusija padidins kainas vietos rinkoje, pašnekovas sakė: „Į šį klausimą negaliu atsakyti, nes galiu nusižengti Konkurencijos įstatymui dėl to, kad mūsų įmonė yra dominuojanti“.

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius DELFI sakė, kad kol kas prašymų iš institucijų dėl duomenų pateikimo negauta.

„Iš prezidentės atstovės spaudai supratau, kad jeigu verslininkai ir institucijos neišspręs, tada reikia tai daryti (kreiptis į PPO – DELFI). Dar kol kas nesame (paskaičiavę nuostolių – DELFI). Jeigu kalbėtume apie prekes, kurias reikėjo išparduoti Lietuvoje, dar neturime susiskaičiavę, nes tam yra per mažai laiko. O kokie nuostoliai bus dėl importo sustabdymo, priklausys nuo to, kokį laiką negalėsime eksportuoti. Taip pat nuo sustabdymo laiko priklausys, kiek mums pinigų reikės įdėti, kad sugrįžtume į lentynas. Jeigu laikas ilgės, nuostoliai didės“, – teigė jis.

Tačiau pašnekovas nesiėmė tikslesnių skaičiavimų, kokie nuostoliai galėtų būti: „Taip, ant pirštų esame pasiskaičiavę, bet tuos skaičius deklaruoti tikrai dar per anksti“.

Tuo metu bendrovės „Pieno žvaigždės“ ir „Žemaitijos pienas“, kurių produkcijos importas taip pat sustabdytas į Rusiją, atsisakė kalbėti šia tema.

Greitai gendančių – mažoji dalis

„Verslios Lietuvos“ vyriausias analitikas Vadimas Ivanovas taip pat pripažįsta, kad suskaičiuoti pieno perdirbėjų nuostolius nėra lengva, nes įmonės bando persiorientuoti.

„Uždraudus pieno produktų importą į Rusiją, greitai gendantys produktai bus realizuoti arba jau realizuojami vietinėje rinkoje, aplinkinėse šalyse arba atiduoti labdarai. Taip pat įmonės nustojo gaminti greitai gendančius produktus Rusijos rinkai ir padidino sūrių gamybą, kurių galiojimo terminas gerokai ilgesnis. Nuostolius paskaičiuoti sunku, nes neaišku kokiomis kainomis pavyks realizuoti produkciją kitose rinkose, taip pat neaišku kiek tęsis Rusijos blokada“, – konstatavo jis.

Analitiko skaičiavimu, Lietuvos pieno produktų eksportas į Rusiją šiais metais kiekvieną mėnesį sudarė vidutiniškai apie 55 mln. Lt arba maždaug pusė milijardo per devynis mėnesius. Apie 67 proc. viso eksporto sudarė Lietuvoje pagamintas sūris, 21,9 proc. – nenokinami ir nekonservuojami sūriai ir varškė, 4,7 proc. – jogurtas, pasukos, grietinė, kefyras ir panašūs gaminiai iš pieno, 2,9 proc. – pienas ir grietinėlė. Taigi greitai gendantys produktai sudarė mažiau nei trečdalį pieno produktų eksporto.

Bijoma, kad rinka gali būti prarasta

Neoficialiai valdžios institucijose kalba, kad verslininkai neduoda duomenų apie nuostolius, kurie reikalingi ruošiant dokumentus PPO.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sutinka, kad verslininkai iš tiesų gali nuogąstauti dėl to, kas lauktų, jei būtų kreiptasi į PPO.

„Yra versijų, kad pienininkai gali bijoti ilgalaikio pieno produktų stabdymo Rusijos rinkose, nes, matyt, yra tam tikros biurokratinės procedūros, reikalavimai užpildant klausimus arba, populiariai tariant, vos ne ieškinius PPO. Visa tai gali užtrukti gerokai ilgiau nei, tikėtina, pienininkai tikisi išspręsti problemą tiesioginiais kontaktais su Rusijos institucijomis. Yra kalbų, kad jeigu klausimas pasieks PPO, tai neišvengiamai užtruks keletą mėnesių, galbūt net pusmetį arba metus. Todėl baiminamasi, kad per tą laiką Rusijos rinka apskritai gali būti uždaryta ir prarasta“, – sakė jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad nuogąstavimai gali būti ne be pagrindo.

„Tokiu atveju iš Rusijos kyla didesnis pasipriešinimas šiam spaudimui ir bandoma ieškoti preteksto, kuo gi dar labiau galima būtų pagrįsti draudimus. Matyt, ankstesni precedentai rodo, kad ilgalaikių uždraudimų Rusija nedaro“, – teigė politologas.

T. Janeliūnas svarsto, kad pienininkai galbūt nenori viešinti nuostolių todėl, kad jie yra ne tokie dideli apie kokius buvo kalbama anksčiau.

„Kai viešumoje kalbama apie didžiulius praradimus, aš įsivaizduoju, kad gali būti šiek tiek perdėta ir išpūsta, nes nepaisant to, kad pieno produktų eksportas praėjusiais metais  į Rusiją labai augo, jų apimtis nėra tokia milžiniška, dėl ko galima būtų tikėtis didelių smūgių visai ekonomikai“, – sakė pašnekovas.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna yra pripažinęs, kad konflikto nagrinėjimas PPO dažniausiai trunka nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

DELFI primena, kad visas Lietuvos eksportas į Rusiją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. litų ir lyginant su 2011 metais paaugo 30,4 proc. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro beveik 19 proc. viso šalies eksporto.

Sūrio ir varškės apyvarta su Rusija pernai sudarė 511 mln. Lt. Rusija lietuviškų pieno produktų neįsileidžia nuo spalio 7 dienos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Rusijos ribojimai lietuviškai produkcijai

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...