captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas Visagino AE projektas – patrauklesnis, bet vis tiek silpnas

Trečiadienį pristatytas naujas Visagino atominės elektrinės projektas. Numatyta, kad Lietuva turi investuoti mažiau savų lėšų, paskolos bus pigesnės. Projekto autoriai teigia, kad tai yra tobulesnis projektas nei tas, kurį kūrė buvusi valdžia, tačiau jis vis tiek esąs silpnas. Tiesa, praėjusią savaitę tikinta, kad šis projektas – jau konkurencingas.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Trečiadienį pristatytas naujas Visagino atominės elektrinės projektas. Numatyta, kad Lietuva turi investuoti mažiau savų lėšų, paskolos bus pigesnės. Projekto autoriai teigia, kad tai yra tobulesnis projektas nei tas, kurį kūrė buvusi valdžia, tačiau jis vis tiek esąs silpnas. Tiesa, praėjusią savaitę tikinta, kad šis projektas – jau konkurencingas.

„Mes pradedame iš naujo. Įdirbis, kuris buvo padarytas, mes jo negalime paneigti, tačiau dabartinė situacija  mus verčia iš naujo pasižiūrėti. Mes turime ir Vyriausybės bei Energetikos ministerijos įpareigojimą iš naujo įvertinti projektą. Suformulavome dabartinę poziciją visų investuotojų galimų, regioninių partnerių įmonių bei strateginio investuotojo „Hitachi“ dėl projekto ekonominio gyvybingumo“, – trečiadienį sakė Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius.

Geresnis, bet prastas

Strateginis Visagino atominės elektrinės (VAE) investuotojas „Hitachi“, norėdamas, kad Lietuvoje būtų statomas jo pagamintas naujas branduolinis reaktorius, sutiko atiduoti savo paskolos limitą Lietuvai. Tai yra, „Hitachi“ nesiskolins, tuo metu Lietuva ir kiti regioniniai partneriai – Latvija ir Estija – galės skolintis daugiau.

2011 metais buvo numatoma, kad Lietuva gali skolintis apie 2,9 mlrd. Lt, o dabar paskolos suma didėja iki 4,4 mlrd. Lt. Latvijos paskolos dalis gali augti nuo 1,5 iki 2,3 mlrd. Lt, Estijos – nuo maždaug 1,7 iki 2,6 mlrd. Lt.

Skolintis numatoma iš Japonijos eksporto agentūros. Numatoma, kad paskolos bus pigesnės. Tai yra, palūkanos turėtų nukristi nuo 5,63 proc. iki 4,3 proc. Skolinamasi būtų 24 metams.

Naujame VAE projekte numatyta, kad elektra galėtų būti pigesnė 2 ct/kWh nei numatyta ankstesniame projekte ir kainuoti 19,5 ct/kWh.

Projektas, jo kūrėjų teigimu, yra tobulesnis, tačiau komerciškai vis dar neatsiperkantis. Nauji atominių elektrinių projektai tiek Lietuvoje, tiek Europoje, D. Misiūno teigimu, neatsipirks, juos reikės subsidijuoti.

„Jeigu pasižiūrėtume kontekstą Europos generavimo pajėgumų, galėtume padaryti tokią išvadą apie bet kurią naują investiciją – dabartinė situacija rinkoje, su signalais, duodamais dėl naujų investicijų, rodo, kad  neturime pakankamo pagrindo šiandien Europoje investuoti į elektros generaciją, kuri nebūtų vienaip ar kitaip remiama“, – sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Tuo metu energetikos viceministras Aleksandras Spruogis spalio 10 d. surengtoje energetikos konferencijoje tikino, kad Lietuva, Latvija, Estija ir „Hitachi“ nutarė, jog Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas yra konkurencingas.

Dar bandys tobulinti

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius trečiadienį teigė manantis, kad projektą galima dar tobulinti. Su tuo sutiko ir D. Misiūnas.

„Per tą trumpą laiką – nuo vasaros iki dabar – mes išanalizavome finansavimo sąlygas ir radome potencialą pagerinti finansavimo sąlygas, o tai turi didelės įtakos ir projekto likimui. Be abejo, yra ir kitų vietų, kur galime pagerinti projektą“, – sakė D. Misiūnas.

Pasak jo, apsispręsti sunku ir dėl neaiškios situacijos rinkoje – sunku prognozuoti elektros kainą artimiausiam dešimtmečiui. Jeigu elektros kaina būtų lengviau prognozuojama, VAE projektas taip pat būtų aiškesnis.

Naujasis projektas dar nėra galutinis.

„Aš manyčiau, kad nei ankstesnis projektas, nei šiandieninis dar nėra toje brandos stadijoje, kad galėtume pasakyti, jis yra geras ar blogas“, – sakė D. Misiūnas.

Projekto kaina nesikeičia – jis turėtų kainuoti apie 17 mlrd. Lt. Tačiau nebeaišku, kada VAE turėtų pradėti veikti. Anksčiau manyta, kad ji bus atidaryta 2020–2022 metais.

„Matome potencialą, kad projektą galima ženkliai pagerinti ir tai taip pat turėtų būti darbas kartu su įmonėmis ir tarpvyriausybiniame lygyje“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

VAE palanki studija

Trečiadienį buvo pristatyti ir Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais galimybių studijos rezultatai.

Numatyti trys sinchronizacijos su Europos tinklais scenarijai.

1) Numatoma Lietuvos sinchronizacija su Europa per Kaliningrado ir Lenkijos jungtį. Šis projektas būtų rizikingas, nes projekto įgyvendinimas priklausytų nuo Rusijos – būtent Kaliningradas kontroliuotų jo įgyvendinimą. Toks projektas kainuotų apie 435 mln. eurų.

2) Lietuvos sinchronizacija per antrąją Lietuvos ir Lenkijos jungtį. Šis variantas yra patrauklesnis, nes sinchronizacija vyktų per Europos Sąjungos valstybę. Tačiau numatoma, kad naujos elektros linijos kelias eitų per regionus, kur nėra pramonės, todėl būtų sunku įtikinti Lenkiją projekto reikalingumu. Apie pirmąją jungtį, kuri turėtų būti baigta statyti 2015 metais, pradėta kalbėti dar 1992 metais. Tai rodo, kad sinchronizacija gali užtrukti. Šio varianto kaina – 472 mln. eurų.

3) Sinchronizacija įmanoma ir be Kaliningrado. Tačiau ir čia yra būtina antra Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, be to, projektas kainuotų apie 622 mln. eurų.

Sinchronizacija anksčiausiai gali būti įvykdyta 2020 metais, jei visos valstybės, kurios yra su tuo susijusios, būtų geranoriškos. Realistinis scenarijus – 2025 metai.

Sinchronizacija yra techninis sprendimas, kuris, pasak „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko, nesukuria pridėtinės vertės rinkoje. Pridėtinę vertę galėtų sukurti regione gaminama elektra, kurią ir galima būtų transportuoti naujomis jungtimis.

Sinchronizacija be papildomos elektros generacijos buvo palyginta su investicijomis į greitkelius, kuriais nėra ką vežti, todėl jais naudojasi kiti.

Neaišku, kuris projektas bus pasirinktas, tačiau siūloma pasirinkti tokį variantą, kurį būtų galima realizuoti be Rusijos įsikišimo.

„Sinchronizacija yra įmanoma visais pagrindiniais scenarijais, kurie būtų priimtini Lietuvai. Kainos prasme tai yra visai priimtini kaštai ir reikia įdėti labai daug darbo su mūsų kaimynais tam, kad tie tikslai būtų įgyvendinti“, – sakė energetikos ministras J. Neverovičius.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...