captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus atliekos: kiek bus išrūšiuota ir ką ketinama sudeginti

Atliekų rūšiavimo įrenginius statysiančios bendrovės „Energesman“ direktorius Ignas Stankovičius žada, kad, naujojoje gamykloje išrūšiavus atliekas, beveik nebeliks, ką deginti, todėl kyla klausimas, ar tikrai Vilniui reikalinga ir atliekų deginimo jėgainė? Tačiau kiti specialistai tokiais pareiškimais stebisi, nes Vakarų Europos šalyse iš viso išrūšiuojama vos apie pusė buitinių atliekų, tad tokių pasiekimų ES tikisi ir iš Lietuvos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Atliekų rūšiavimo įrenginius statysiančios bendrovės „Energesman“ direktorius Ignas Stankovičius žada, kad, naujojoje gamykloje išrūšiavus atliekas, beveik nebeliks, ką deginti, todėl kyla klausimas, ar tikrai Vilniui reikalinga ir atliekų deginimo jėgainė? Tačiau kiti specialistai tokiais pareiškimais stebisi, nes Vakarų Europos šalyse iš viso išrūšiuojama vos apie pusė buitinių atliekų, tad tokių pasiekimų ES tikisi ir iš Lietuvos.

Rugsėjo 10 dieną Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pasirašė sutartį su bendrove „Energesman“ dėl būsimosios atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo ir statybų. Konkurso nugalėtoja iki 2015-ųjų turės pastatyti įrenginį, kurio kaina sieks beveik 120 mln. Lt (apie 100 mln. Lt bus gauta iš ES fondų). Taip pat leista statyti ir atliekų deginimo gamyklą.

Liks tik medžio gabaliukai?

„Energesman“ direktorius I.Stankovičius, kalbėdamas su 15min.lt, tvirtino, kad į naująją gamyklą atkeliausiančios atliekos bus išrūšiuotos taip gerai, jog beveik nebeliks, ką deginti: „Jeigu rūšiuosi, tai nelabai ką liks deginti. Tai bus paversta kokybišku biokuru – nedidelė atliekų dalis, kuri neturės jokios komercinės vertės. Tarkim, kokie nors medžio gabaliukai, kurie niekam nebetinkami. Jie ir bus skirti deginimui, bet tai bus labai neženkli dalis.“

Atliekų rūšiavimo įrenginius statysiančios bendrovės vadovas įsitikinęs, kad šis konkursas, sulaukęs didelio tiek politikų, tiek įvairių institucijų dėmesio, užsitęsė būtent todėl, jog kilo „technologinis konfliktas – ar rūšiuosime į tai, kas dega ir kas nedega“. O Vilniuje pasirinkta kitokia koncepcija, todėl ir technologijos brangios.

„Jeigu būtų rūšiuojama tik į tai, kas dega ir kas nedega, tai tokie įrenginiai tikrai pigesni. Tad jeigu pradedame atliekas deginti, jų nerūšiuojame. Kodėl rūšiuoti yra geriau, negu deginti? Mano galva, visų pirma neteršiama aplinka, antras dalykas – mes sudegintume potencialią žaliavą kitiems produktams gaminti. Esu pristatęs duomenis, kad vien smulkaus plastiko pagaminimui reikia didžiulių energijos kiekių, suvartojama daug elektros. Išeina taip, kad mes sudegindami neatgausime net tos energijos, kuri reikalinga žaliavai pagaminti“, – aiškino I.Stankovičius.

„Energesman“ vadovas čia įžvelgė šilumos tiekėjų norą savo rankose turėti visas kuro rūšis – biokurą, atliekas, nes tuomet jie galėtų daryti įtaką šilumos kainai.

ES šalyse išrūšiuojama tik pusė atliekų

Tačiau sostinės meras Artūras Zuokas tik šyptelėjo išgirdęs apie ketinimus taip išrūšiuoti atliekas, kad nebeliktų, ką deginti. Esą ES šalyse maksimaliai išrūšiuojama apie 50 proc. komunalinių atliekų, kadangi daugiau išrūšiuoti ir perdirbti yra sudėtinga tiek ekonomiškai, tiek technologiškai. „Tokie argumentai tėra visuomenės klaidinimas. Šioje vietoje atsakymai yra ne tik teoriniai, bet ir praktiniai, pažiūrėjus, kaip panašios sistemos veikia kitose valstybėse“, – aiškino Vilniaus meras.

A.Zuokas neslepia nepasitenkinimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių konkurso baigtimi. Esą iš konkurso pašalinus šešis iš septynių dalyvių neliko konkurencijos.

Primename, kad norą dalyvauti konkurse pareiškė su koncernu „Icor“ susijusi įmonė „Prime Capital“, Ispanijos įmonė „Hera Tratesa“, bendrovės „Požeminiai darbai“, „Energesman“, „Groslita“, „Manfula“, „LitCon“ ir „Energesman“. Koncerno „Icor“ vadovai drauge su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ valdo sostinės šilumos ūkį bei ketina statyti atliekų deginimo gamyklą. Su jais susijusios įmonės taip pat užsiima biokuro gamyba, namų administravimu.

Paklaustas, ar nemano, kad šiame konkurse laimėjo ne mažiausia kaina, o sprendimai, užtikrinsiantys kokybišką atliekų rūšiavimą, A.Zuokas pareiškė, kad čia ribų nėra, tačiau būtina atsakyti ir į kitą klausimą, ar ta kokybė verta tokių pinigų, kokius turės sumokėti gyventojai.

„Vandenį iš čiaupo galite gerti ir iš paprastos stiklinės, ir iš Venecijos Murano stiklo. Stiklinės kaina skirsis dešimtis kartų, tačiau nuo to vandens kokybė nepasikeis. Matome, kas vyksta Europoje: daugelyje šalių, turinčių labai brangią buitinių atliekų tvarkymo sistemą, kurią diegiant naudos gavo tam tikrų technologijų gamintojai, buvo panaudotos didžiulės ES lėšos, o tie įrenginiai, už kuriuos gyventojai nebesugebėjo susimokėti, tiesiog uždaromi“, – kalbėjo A.Zuokas.

Sistema Vilniui per brangi?

Anot A.Zuoko, kai kurie miestai atsisako mechaninio biologinio apdorojimo ir renkasi pirminį rūšiavimą (namuose), o visos kitos atliekos deginamos, gaminama pigi elektros ir šilumos energija.

„Vilniuje pasirinktas labai brangus modelis, jis įgyvendinamas pagal Aplinkos ministerijos nustatytą politiką. Viskas pridengiama labai gražiais, skambiais žodžiais – technologijos, geras išrūšiavimas. Bet čia tas pats pavyzdys, ar vandenį geriu iš paprasto stiklo taurės, ar iš Murano stiklo. Ar Vilniaus miesto ir aplinkinių savivaldybių gyventojai sugebės tai apmokėti?“ – tikino A.Zuokas.

Mero teigimu, pasirašytoje sutartyje numatyta, kad atliekų tonos apdorojimas kainuos 139 Lt, tačiau šį punktą ketinama pakeisti – kaina sumažės iki 116 Lt, jeigu tam pritars Viešųjų pirkimų komisija.

Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas teigė, kad atliekos Vilniuje bus deginamos jau 2016 metais – tada veikti privalo ir atliekų rūšiavimo įrenginiai.

„Rūšiavimo gamykla išrūšiuotų komunalines atliekas, atskirtų antrines žaliavas, kurias galima perdirbti, o visa kita, ko ekonomiškai nenaudinga perdirbti, turėtų būti sudeginta. Tas kiekis būtų apie 130–170 tūkst. tonų per metus“, – aiškino K.Karosas, pabrėždamas, kad svarbu yra ne pats deginimas, o iš atliekų gaunama energija.

Vasarą pagamins pusę reikalingos šilumos

Pasak K.Karoso, atliekų deginimo jėgainės galingumas bus 50 megavatų (MW) šiluminės galios. Tai sudaro apie 5 proc. viso Vilniaus poreikio šildymo sezono metu, kadangi bendras poreikis siekia 1000 MW.

Atrodytų, šis kiekis nėra didelis, tačiau vasarą 50 MW yra pusė reikalingo šilumos kiekio karštam vandeniui vilniečiams patiekti. Kadangi Vilnius jau turi 50 MW galios biokuro katilinę, šiltuoju metų laiku miestas visiškai apsirūpintų šilumos energija nenaudodamas dujų.

Iki 2016 metų Vilnius norėtų net apie 70 proc. šilumos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Esą tai yra įmanoma, jeigu šilumą pradės tiekti nepriklausomi gamintojai. Tuomet šilumos kaina, anot K.Karoso, sumažėtų maždaug 4 ct/kWh, per šildymo sezoną vilniečiai sutaupytų net 100 mln. Lt.

Teiginiai, kad atliekos naujojoje gamykloje bus taip išrūšiuotos, jog nebeliks, ką deginti, neįtikino ir K.Karoso.

Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus teigimu, iki 2020 metų pagal ES direktyvas Lietuva privalo sumažinti atliekų vežimą į sąvartyną ir išrūšiuoti 50 proc. visų komunalinių atliekų. Tai ketinama padaryti skatinant individualiuose namuose gyvenančius žmones rūšiuoti atliekas, o mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai rūšiuos atliekas, atkeliaujančias iš daugiabučių, kur sąlygos rūšiuoti prastesnės.

Lietuva atsilieka

„Nemačiau aš tokių dar pavyzdžių išsivysčiusiose valstybėse, kad taip gerai išrūšiuotų, jog nebeliktų ką vežti arba į sąvartyną, arba į deginimo gamyklą. Išsivysčiusios šalys yra pasiekusios tokį lygį, kad 50 proc. ir daugiau atliekų išrūšiuoja gyventojai namuose, o visą kitą kiekį jie be jokio rūšiavimo veža ir degina.

Tokioms valstybėms kaip Vokietija, Švedija, Danija yra per brangu rūšiuoti tą likutinį kiekį. Jiems geriau tas atliekas panaudoti energijai išgauti, negu pakartotinai rūšiuoti“, – tikino K.Karosas.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, Lietuva gerokai atsilieka atliekų tvarkymo srityje, nes visose ES šalyse–senbuvėse komunalinės atliekos ne vežamos į sąvartynus, o panaudojamos gaminti energiją – išrūšiuojamos, perdirbamos, o likusios sudeginamos. „Tokios betvarkės, kokia yra Lietuvoje, jau beveik niekur nebėra. Mes čia atsilikome, pagal anksčiau patvirtintą programą 2011 metais Vilniuje turėjo veikti kogeneracinė jėgainė, kuri gamintų šilumą ir elektrą degindama atliekas“, – sakė V.Stasiūnas.

Anot LŠTA prezidento, Europoje yra per 430 jėgainių, kuriose per metus sudeginama per 65 mln. tonų komunalinių atliekų.


Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...