captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip ištverti Rusijos smūgiavimą: priešintis ar atsipalaiduoti?

Galimai reaguodama į Lietuvos iniciatyvas Rytų partnerystės programoje Rusija taiko importo apribojimus Lietuvos pieno produkcijai. „Chevron“ pasitraukė iš skalūninių dujų paieškos konkurso ir niekas nežino, ar prie to rankos nepridėjo rusai. Lietuvos ir Rusijos pasienyje rusai buvo įvedę sustiprintą muitinės kontrolę, kurią prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė tik nuo ketvirtadienio.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Galimai reaguodama į Lietuvos iniciatyvas Rytų partnerystės programoje Rusija taiko importo apribojimus Lietuvos pieno produkcijai. „Chevron“ pasitraukė iš skalūninių dujų paieškos konkurso ir niekas nežino, ar prie to rankos nepridėjo rusai. Lietuvos ir Rusijos pasienyje rusai buvo įvedę sustiprintą muitinės kontrolę, kurią prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė tik nuo ketvirtadienio.

Kokias išvadas galime iš to daryti? Lietuvai reikia atsisakyti energetinės nepriklausomybės ambicijų ar pasmerkti Rytų partnerystės iniciatyvas? O gal mažiau rėkti apie Rusijos interesus Lietuvoje ir tyliai siekti savo tikslų? Arba tiesiog atsipalaiduoti ir ramiai pralaukti bloguosius laikus?

Nuostoliai tikrai ne milžiniški

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas svarsto, kad Lietuvos pieno produktų importo ribojimai nėra didelė tragedija.

„Į šitą situaciją tikrai nereikėtų žiūrėti kaip į didelę tragediją, dėl ko reikėtų mūsų dabartinį elgesį, mūsų užsienio politiką ar dar kažką. Be abejo, mūsų verslas patiria pakankamai reikšmingus nuostolius, bet bent jau dabartinėmis sąlygomis tai ne tokie nuostoliai, kurie iš esmės žlugdytų ekonomiką ir tikrai ne tokie, vardan kurių būtų galima atsisakyti esminių principinių Lietuvos, kaip valstybės, elgesio taisyklių bei principų“, – sakė T. Janeliūnas.

„Kitas dalykas, man atrodo, kad dabartinės sankcijos tikrai nebuvo netikėtos. Ir ypatingai pieno produktų eksportuotojams. Jos turėjo būti įskaičiuotos kaip tam tikri galimi nuostoliai dėl rizikingos rinkos. Rusija vis tik yra rizikinga rinka ir rimtas verslas vertina tokią riziką, todėl turėtų įvertinti ir galimus nuostolius dėl tokios rizikos“, – pridūrė politologas.

T. Janeliūnas teigia, kad Rusijos taikomi importo ribojimai paprastai nėra amžini ir turi galutinį terminą.

Politologas taip pat sako, kad Lietuvos maisto pramonės eksporto apimtys šių metų liepos mėnesį siekė 96 mln. litų, todėl tai nebus radikalus smūgis.

„Šia prasme tie nuostoliai nėra tokie, kad būtų skaičiuojami šimtais milijonų litų. Aišku, sudėjus vežėjų ir kitų įmonių nuostolius, bendri nuostoliai gali būti didesni, bet kalbant apie pieno sektorių, tai nebus radikalus smūgis ekonomikai“, – sakė mokslininkas.

Klausiamas, ar tai reiškia, kad Lietuva turėtų paprasčiausiai atsipalaiduoti ir ramiai pralaukti importo ribojimus, T. Janeliūnas siūlė pradėti ne nuo aukščiausio politinio lygmens derybų ir didelio skandalo pūtimo, o nuo informacijos rinkimo žemesniajame lygmenyje.

„Po to galima kelti šiuos klausius vis aukščiau: ministrų lygiu, vyriausybių lygiu, galiausiai tarptautinių organizacijų lygiu. Tai iš esmės gal jau padaryta, bet, kiek seku viešą erdvę, buvo praleistas vidurinis etapas – tai yra buvo daugiau reaguojama į viešus pareiškimus iš Rusijos, bet nesimatė tarpinstitucinio bendravimo rezultatų, net nebuvo aišku, ar Vyriausybių lygiu šis klausimas buvo keliamas. Mes iškart pradėjome skųstis Europos Komisijai. Tai gerai tai rodo, kad šios problemos perkeliamos į Europos Sąjungos lygį, bet ta pati Europos Komisija prašys daugiau duomenų dėl priežasčių, kuo remiantis buvo įvesti apribojimai“, – svarstė politologas.

T. Janeliūnas sako, kad iš dabartinės isterijos dėl importo apribojimų kyla klausimas: nejaugi, niekas tokiems pasikartojantiems atvejams nesiruošia, nejaugi vežėjai nesuvokia, kad juos prie sienos gali sulaikyti be jokio preteksto, o pienininkai nežino, kad Rusijos priežiūros tarnybos bet kada gali atrasti bet ką.

„Galiausiai nejaugi mūsų Vyriausybė nevertina tokių rizikų ir nebando įspėti įmonių, kad jie tinkamai prisiimtų rizikas sau?“ – klausė politologas.

Neabejoja dėl politinio pagrindo

T. Janeliūnas beveik neabejoja, kad importo ribojimais Rusija siekia politinių tikslų, tačiau, jo nuomone, didžioji Lietuvos kaimynė pasieks priešingų rezultatų.

„Šia prasme Europos Sąjunga, tarp jų ir Lietuva, tos pačios Rytų partnerystės šalys, ypač Ukraina, dar ryžtingiau gali siekti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties, todėl toks spaudimas iš Rusijos gali padaryti priešingą rezultatą“, – teigė politologas.

DELFI primena, kad Lietuvos eksportas į Rusiją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. litų ir lyginant su 2011 metais paaugo 30,4 proc. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro beveik 19 proc. viso šalies eksporto.

Sūriai ir varškės bendrame eksporto „katile“ į Rusiją sudaro 3,40 proc.

Lietuvos maisto pramonės eksporto apimtys į Rusiją siekia 89 mln. litų arba 19,1 proc. nuo viso maisto pramonės eksporto.

Beje, maisto pramonės eksportas praėjusiais metais labai paūgėjo: labiausiai augo sausų pieno produktų bei sūrių ir varškės eksportas. Pieno ir grietinėlės eksportas truputėlį krito.

„Per pieno sektorių smogta kaip tik dėl to, kad per pastaruosius metus jis labai smarkiai išaugo. Tai buvo labai ryškus išsiskyrimas lyginant su kitų rūšių eksportu. Akivaizdu, per ką kertama, per jauriausią vietą, kuri galėtų sukelti politinę reakciją“, – reziumavo T. Janeliūnas.

R. Lopata duria pirštu į prezidentę

Politologas Raimundas Lopata teigia, kad Lietuva turėtų bendrauti su Rusija civilizuočiau. Pašnekovo nuomone, nors pastaruoju metu skamba hipotezė, kad Lietuva patiria Rusijos sankcijas dėl artėjančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, tačiau maisto karas galėjo kilti ir dėl kitų priežasčių.

„Dabar daugiausia skamba hipotezė apie tai, jog Lietuva baudžiama už Rytų partnerystę. Bet ne mes tai sprendžiame. Aš manau, kad čia truputį paprastesnės priežastys. Sutikčiau su tais, kurie kalba apie tam tikrus retorinius dalykus. Kitaip tariant, norint su rusais bendrauti, reikia su jais vesti dialogą. Suprantama, tas dialogas priklauso nuo to, nori jo rusai ar nenori. Bet kai išreiškiamas jų noras, nereikia jų siųsti tolyn ir garsiai. Dialogo metu, be spaudos, iš tikrųjų galima su jais kalbėtis aštriai, kietai, bet tai bus daugiau suprantama negu kartais įžeidinėti“, – DELFI teigė R. Lopata.

Paklaustas, kur jis regi įžeidinėjimus, ypač kai valdančiąją daugumą sudaro politinės partijos, deklaravusios santykių perkrovimą su Rusija, politologas priminė prezidentę Dalią Grybauskaitę ir jos retoriką apie Rusijos dujų milžinę „Gazprom“.

Kaip žinoma, prezidentė rugsėjį pareiškė, kad gamtinių dujų kainos Lietuvai jau seniai turėjo būti sumažintos ir kad „Gazprom“ pateikė neįgyvendinamų reikalavimų sąrašą.

„Valdžioje yra konservatorių palaikoma prezidentė. Neabejoju, kad rusai tikrai nepamiršo A. Milerio vizito ir pasisakymų, buvusių tuo metu“, – sakė R. Lopata.

Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad Rusijai ribojant lietuviškų pieno produktų importą visos valdžios grandys turi dirbti savo darbą. Sau ji priskyrė santykius su Europos Sąjungos institucijomis, o Vyriausybei – ryšius su Rusija. Ji taip pat netiesiogiai pareiškė neskambinsianti Rusijos prezidentui V. Putinui, nors 2009 metais nesibodėjo paskambinti tuometiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kai Rusija vykdė griežtą Lietuvos vežėjų patikrą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close