captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas kaltas, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė stringa lyg musė meduje?

Strateginio mąstymo trūkumas, vidinės rietenos ir Rusijos dujų milžino „Gazprom“ interesai. Tai – pagrindinės ekspertų įvardijamos priežastys, kodėl iš skalūnų dujų paieškos konkurso pasitraukė JAV kompanija „Chevron“ ir apskritai stringa energetinės nepriklausomybės projektai. Kartu ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad kai kurie miestai jau susigriebė, kad alternatyvą turime po nosimi ir įsidiegę biokurą nebedejuoja dėl didelių „Gazprom“ kainų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Strateginio mąstymo trūkumas, vidinės rietenos ir Rusijos dujų milžino „Gazprom“ interesai. Tai – pagrindinės ekspertų įvardijamos priežastys, kodėl iš skalūnų dujų paieškos konkurso pasitraukė JAV kompanija „Chevron“ ir apskritai stringa energetinės nepriklausomybės projektai. Kartu ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad kai kurie miestai jau susigriebė, kad alternatyvą turime po nosimi ir įsidiegę biokurą nebedejuoja dėl didelių „Gazprom“ kainų.

„Pagrindinė problema – strategijos nematymas ir strateginių tikslų supratimo trūkumas. Jeigu kalbame, kad vienas ar kitas projektas yra brangus, mes žiūrime ne į tikslus, kuriuos norime pasiekti, bet į sąnaudas. Kaip sakoma, geriausias būdas sumažinti veikiančios bendrovės sąnaudas yra ją uždaryti. Tai panašų rezultatą galime pasiekti su savo valstybe. Jeigu neturėsime jokių sąnaudų, ekonomika sustos, o mūsų gyventojai emigruos ieškodami darbo vietų ir pajamų kitose šalyse“, – DELFI komentavo buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Dėl šių problemų, pasak jo, Lietuva susiduria su pasekmėmis: „Chevron“ pasitraukę, dabar dar svarstoma, ar suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas nėra per brangiai išnuomotas. Tai iš karto gali turėti labai liūdnų pasekmių derybose su „Gazprom“. Matome, kad vyksta tam tikras chaosas ir jo pasekmes šiandien turime“.

A. Sekmoko nuomone, skirtingos interesų grupės veikia trukdydamos atskiriems projektams.

„Pirmiausiai yra „Gazprom“ ir jo finansuojamos tam tikros interesų grupės, kurios stengiasi sustabdyti tiek suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą, tiek skalūnų dujų gavybą, tiek galimai kitus dujų projektus. Tai matysime, kai kalbėsime apie dujų jungtis su Lenkija. Antras interesų blokas yra elektra. Mes matome augančias elektros kainas ir, manau, tai yra pasekmė to, jog Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas yra sustojęs visiškai neapibrėžtose situacijoje. Jeigu projektas būtų judėjęs į priekį, neabejoju, būtų buvęs tiekėjų interesas palaikyti žemas kainas“, – komentavo jis.

Norėdama pakeisti situaciją, anot jo, Lietuva turėtų nuosekliai laikytis energetikos strategijoje nubrėžtos linijos.

„Kai neturime nuoseklumo, matome, kas vyksta su VAE, „Chevron“. Jeigu pažiūrėtume šiek tiek atgal, matytume, kad lygiai taip pat buvo priešinamasi Būtingės terminalui. Kur mes būtume šiandien, jeigu neturėtume šio terminalo? „Mažeikių nafta“ būtų paprasčiausia metalo krūva. Taigi lygiai toks pat pasipriešinimas yra ir suskystintųjų dujų terminalui“, – dėstė A. Sekmokas.

Buvusio energetikos ministro nuomone, „Chevron“ sprendimas nėra priimtas šiuo metu, nes jau vasarą buvo pasirodę signalų, kad bendrovė nori trauktis.

„Kiek teko kalbėti, mūsų verslininkai nenoriai eina į Baltarusiją, nes ten verslo sąlygos yra nepatrauklios. Taigi šiuo metu verslo sąlygos energetiniams projektams Lietuvoje darosi panašios į sąlygas Baltarusijoje“, – sakė jis.

Pašnekovo įsitikimu, anksčiau ar vėliau skalūnų dujos Lietuvoje bus pradėtos naudoti, tačiau bus prarastas laikas, o per tą laiką vartotojai monopolininkams bus sumokėję daug pinigų.

Buvusio energetikos ministro nuomone, po „Chevron“ pasitraukimo „Gazprom“ gavo rimtą argumentą savo naudai derybose su Lietuva ir nelabai realu tikėtis dabar sumažinti dujų kainą.

Lietuva Rusijai už energetinius išteklius sumoka maždaug 8 mlrd. Lt per metus. Šiuo metu Lietuva už rusiškas dujas moka 1261 Lt už tūkstantį kubinių metrų. Tai yra viena didžiausių kainų Europos Sąjungoje.

„Tai yra milžiniški pinigų srautai. Taigi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra asmenų ir bendrovių, kurie iš to uždirba. Jeigu tie pinigų srautai liktų Lietuvoje arba pasisuktų kita kryptimi, naudingesne Lietuvai, be abejo, tie tarpininkai prarastų naudą. Štai dėl ko vyksta įnirtingas susikirtimas – dėl milžiniškų pinigų srautų, kurie dabar plaukia į Rytus“, – kalbėjo A. Sekmokas.

Taip ir neišsikėlėme iš bendrabučio

Kauno technologijos universiteto profesorius, energetikas Jonas Gylys taip pat tvirtina, kad didžiulės interesų grupės klampina Lietuvos energetinės nepriklausomybės daigelius.

„Vyksta politiniai-geopolitiniai žaidimai tiek šalies viduje, tiek kaimynystėje. Todėl mes kaip musė meduje klimpstam vienoje vietoje ir niekur nejudame. Tiesiog yra daug suinteresuotų grupių, kurioms rūpi jų pačių reikalai ir joms nusispjaut į Lietuvą. Suinteresuotos grupės Lietuvoje nėra visiškai savarankiškos, kažkokiu būdu jos susijusios su ta aplinka, kuri yra aplink Lietuvą“, – DELFI komentavo jis.

Pašnekovo nuomone, „Chevron“ tiesiog nusibodo Lietuvos neapibrėžtumas.

„Paprasčiausiai jiems nusibodo tampymasis, laiko gaišimas. Jie mandagiai pasakė, kad pas mus neparengta teisinė bazė, bet matote, kas darosi Lietuvoje. Galbūt jie turi daugiau informacijos, kas darosi ne tik Lietuvoje ir kokios jėgos veikia. Bijau, kad ir su VAE projektu gali panašiai baigtis. „Hitachi“ irgi nusibos tas gumos tempimas ir jie patys, neduok Dieve, gali pasitraukti“, – savo įžvalgomis dalijosi jis.

Paklaustas, kokią Lietuvos energetinę perspektyvą mato, profesorius sakė: „Tokią, kaip dabar yra. Jeigu turėsime už ką, energetinius išteklius pirksime brangiai iš aplinkinių šalių (Rusijos – DELFI). Jeigu kažką ne taip padarysime Lietuvos viduje, tuoj bus panašiai kaip su maisto produktų blokada, taip bus ir su nafta, dujomis, elektra. Nors pabėgome iš to bendrabučio, bet faktiškai neišsikėlėme iš jo“.

Jis sutiktų su manančiais, kad „Chevron“ pasitraukimas iš skalūnų dujų paieškos konkurso yra „Gazprom“ pergalė.

„Juo labiau, jeigu ims strigti suskystintųjų dujų terminalo reikalai, tada kol nebus alternatyvos, taip ir bus. O ar ji atsiras? Nežinau, ar Lietuvoje bus tokios politinės jėgos, kurios bandys kažką realiai daryti, o ne laukti nuo rinkimų iki rinkimų ir žiūrėti į reitingus, ne dirbti, o žiūrėti, kaip atrodo. Kol kas nelabai tokių yra“, – nusivylęs kalbėjo J. Gylys.

Po šios bendrovės pasitraukimo jis pripažino matąs miglotą šių dujų perspektyvą Lietuvoje.

„Aš manau, kad čia yra tam tikros ir Lietuvos klaidos, bet tai yra politiniai-diplomatiniai klausimai. Neturiu tiek daug informacijos, bet iš bendro vaizdo matosi, kad santykiai nėra draugiški. Kaip žinote, kaimynų pasirinkti negalime. Todėl nenusižengiant pagrindiniams savo principams reikia su jais bendrauti ir draugiškai gyventi. Žinoma, jeigu kaimynai nori mus visiškai sugrąžinti į tą bendrabutį ir kyla principiniai nepriklausomybės klausimai, tada be konfrontacijos yra sunku. Šioje vietoje mums galėtų būti pavyzdys Suomija, kuri sugyvena su savo didžiąja kaimyne. Ši šalis yra ir ekonomiškai stipri, ir politiškai nepriklausoma“, – komentavo KTU profesorius.

Alternatyva mums yra po nosimi

„DNB“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tvirtina, kad Lietuvos mokamos energijos išteklių kainos europiniame kontekste atrodo labai blogai.

„Mūsų konkurencingumas Europos Sąjungoje energetikos srityje krenta ir ganėtinai sparčiai. Jeigu prieš penkerius energetikos srityje mes turėjome šiokį tokį pranašumą, pavyzdžiui, prieš Vokietiją, tai dabar visiškai nebeturime jokio pranašumo. Energetinių išteklių kainos tiek gamintojams, tiek namų ūkiams atrodo ganėtinai žiauriai. Jeigu mes pažiūrėtume pagal perkamosios galios standartus, pagal energetinių išteklių įperkamumą mes esame trečioje arba ketvirtoje vietoje pagal brangumą“, – DELFI sakė ji.

Problemą apsunkina tai, kad šalis ir dėl klimato, ir dėl gamybos naudoja daug šių išteklių.

„Ekonomistai kiekvienais metais kelia klausimą, ką politikai galėtų padaryti, kad situaciją pasikeistų. Turėdami tokį didelį kaimyną, kuris yra labai suinteresuotas energetikos klausimais, politinio supratingumo klausimais mes atsiliekame. Be to, Lietuva viena deryboms su Rusija turi pernelyg silpnas derybines pozicijas“, – teigė pašnekovė.

J. Rojakos nuomone, išeitis būtų deryboms pasitelkti Europos Komisiją (EK).

„Žinoma, ES pati nėra labai suinteresuota ir šalys atskirai derinasi dėl energetinių išteklių kainų. Žinoma, didesnės šalys turi didesnę derybinę galią ir ja puikiai pasinaudoja. Manyčiau, kad geriausias variantas būtų, kad mes kiek galime labiau būtume atriboti nuo tiesioginių derybų su Rusija, nes mūsų vienų derybinė pozicija nėra labai stipri. Reikėtų, kad Lietuva dirbtų kartu su ES ir ilgalaikės sutartys su „Gazprom“ būtų derinamos su Europos Komisija“, – komentavo ekonomistė.

Jos teigimu, „DNB“ banko Norvegijoje esančio centro ekspertų vertinimu, situacija po truputėlį turėtų gerėti.

„Spaudimas šalims energetiniais ištekliais šiek tiek mažėja, atsiranda vis daugiau galimybių. Žinoma, pokytis nėra labai akivaizdus ir neateina per vieną naktį, tačiau situacija po truputį keičiasi ir tai yra laiko klausimas“, – tvirtino pašnekovė.

Kartu, J. Rojakos nuomone, Lietuva neišnaudoja energetinės nepriklausomybės galimybių, kurios yra tiesiog po nosimi.

„Mes turime pigiausiai šildomą daugiabutį Tauragėje ir jie sugeba išlaikyti kainą labai nedideliame lygyje. Manau, kad šis pavyzdys turėtų rodyti kryptį, kuria turime judėti. Šia kryptimi eiti yra tiesiog būtina. Tam mes turime visus išteklius ir nenaudoti biokuro yra tiesiog pražūtinga. Ši alternatyva mums yra po nosimi, mes visiškai nesinaudojame tuo, ką turime“, – pabrėžė ekonomistė.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close