captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suskaičiavo euro Lietuvoje pliusus ir minusus

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad nuo 2015 m. įsivedusi eurą Lietuva išloštų dėl sumažėjusių skolinimosi palūkanų normų, valiutų keitimo sąnaudų ir pagerėjusių sąlygų prekybai bei investicijoms.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad nuo 2015 m. įsivedusi eurą Lietuva išloštų dėl sumažėjusių skolinimosi palūkanų normų, valiutų keitimo sąnaudų ir pagerėjusių sąlygų prekybai bei investicijoms.

Tačiau pripažįstama, kad bus vienkartinės euro įvedimo sąnaudos, vienkartinis kainų lygio pakilimas ir euro zonos šalių finansinės įmokos.

Vertinama, kad vienkartinės euro įvedimo sąnaudos galėtų būti 0,7–0,9 mlrd. Lt, dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinių kainų lygio padidėjimas būtų 0,2–0,3 proc.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimu, iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8–1,9 proc. didesnis nei neįsivedus euro. Didžiausią įtaką tam darytų išaugęs eksportas ir mažesnė palūkanų našta.

Skaičiuojama, kad įsivedus eurą, Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos sumažėtų 0,8 proc. punkto, o gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 proc. punkto mažesnės nei neįvedus bendros europinės valiutos.

 Mažesnės palūkanų normos 2015–2022 m. leistų sutaupyti 2–3,9 mlrd. Lt, iš kurių 1,6–2,3 mlrd. Lt būtų gyventojų ir verslo sutaupymai.

Nebelikus litų keitimo į eurus ir atvirkščiai sąnaudų per metus būtų sutaupoma 140 mln. Lt.

Lietuvos bankas suskaičiavo, kad jeigu Lietuva 2007 m. būtų įsivedusi eurą, iki 2012 m. ji būtų sutaupiusi 6,2–7,8 mlrd. Lt.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...