captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės įmonių vadovai milijonus laiko kojinėse

Butų plėšikai, kišenvagiai ar tiesiog infliacija – tik trys iš daugelio priežasčių pinigus laikyti banke, o ne, liaudiškai tariant, kojinėje.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Butų plėšikai, kišenvagiai ar tiesiog infliacija – tik trys iš daugelio priežasčių pinigus laikyti banke, o ne, liaudiškai tariant, kojinėje.

Tačiau visa tai, regis, masiškai ignoruoja valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų vadovai. Tarp jų yra ir tokių, kurie „kojinėse“ laiko milijoną litų viršijančias sumas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau ruošiasi tikrinti šių pinigų kilmę. Žinoma, jeigu jie apskritai egzistuoja.

Milžiniškos sumos grynųjų – ne vienintelė keistenybė valstybinių įmonių ir įstaigų vadovų turto deklaracijose. Pasirodo, daugelis jų deklaravo išskolinę milžiniškas sumas pinigų. Tariamai išdalintos paskolos jau seniai įvardijamos kaip vienas populiariausių neteisėtai įgyto turto legalizavimo būdų.

Milijonus laiko grynais?

VMI DELFI pateiktais duomenimis, įvairių valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių, įmonių ir įstaigų vadovai pasižymi keistais taupymo ypatumais. Tarp jų yra ir tokių, kurie deklaruoja milijoną litų viršijančias sumas laikantys ne banke.

Mokesčių inspekcija nurodo, jog du valstybės ar savivaldybių valdomų akcinių bendrovių vadovaujantys pareigūnai pernai deklaravo ne banke turintys milijoną litų viršijančias sumas. Dar 21 asmuo šioje kategorijoje deklaravo „kojinėje“ laikantis nuo 100 tūkst. iki pusės milijono litų.

Valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai neatsilieka. Vienas asmuo šioje kategorijoje deklaravo 1 mln. Lt viršijančią sumą ne banke, dar vienas – tarp 500 tūkst. ir 1 mln. Lt. Dar 27 vadovai deklaravo „kojinėse“ turintys tarp 100 tūkst. ir pusės milijono litų.

Panašių milijonierių VMI rado ir tarp valstybės ar savivaldybių valdomų viešųjų įstaigų vadovų. Čia vienas asmuo deklaravo „kojinėje“ turintis daugiau kaip milijoną, du – nuo 500 tūkst. iki milijono litų. Į 100–500 tūkst. Lt intervalą išsiteko net 27 viešųjų įstaigų vadovai.

Valstybės ir savivaldybių bendrovėse, įmonėse ir įstaigose algos labai nevienodos: yra vadovų, uždirbančių vos daugiau už eilinį valdininką, bet yra ir tokių, kurie gauna po keliolika tūkstančių litų per mėnesį. Vis dėlto susikrauti milijoną grynais – nemenkas darbas, net ir su solidžia alga.

„Kojinių“ milijonierių pavardžių ir darboviečių VMI neatskleidžia.

„Kojinėse“ – daugiau nei banke

VMI DELFI pateiktais duomenimis, įvairaus rango valstybės bei savivaldybių įmonių ir įstaigų vadovai pernai deklaravo turintys piniginių lėšų už iš viso 101,71 mln. Lt. Tačiau kone pusė šių pinigų, pasirodo, yra ne bankų sąskaitose – net 44,5 mln. Lt.

Čia vėl labiausiai pasižymėjo valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovaujantys pareigūnai. 241 asmuo (įskaitant deklaruojančiųjų sutuoktinius) deklaravo turįs piniginių lėšų, bendra suma – daugiau kaip 26,61 mln. Lt. O didžioji dalis šių pinigų – 14,15 mln. Lt – deklaruota „kojinėse“. VMI duomenimis, tokiu būdu laikomas santaupas deklaravo 173 valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai ir jų sutuoktiniai. Vienam deklaravusiajam vidutiniškai tenka beveik 81,8 tūkst. Lt „kojinėje“.

Kiek kukliau pasirodė valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų vadovai. Jie su sutuoktiniais deklaravo piniginių lėšų už beveik 41,7 mln. Lt, ne banke – 15,36 mln. Lt. Santaupas „kojinėje“ šioje kategorijoje deklaravo 296 asmenys, vidurkis – 51,91 tūkst. Lt vienam žmogui.

Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai su antrosiomis pusėmis VMI nurodė turintys 33,4 mln. Lt piniginėmis lėšomis. Ne banke – beveik 15 mln. Lt. Didesnes ar mažesnes sumas grynųjų šioje kategorijoje deklaravo 314 asmenų, vienos „kojinės“ vidurkis – 47,72 tūkst. Lt.

Neskolina bankas? Ieškokite valstybės įmonės vadovo

Valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovybė išdalintomis paskolomis sublizgėjo dar labiau nei pinigais „kojinėse“. Paskolas dalija tik kiek daugiau nei dvi dešimtys šio rango vadovų. Tačiau dalija iš peties.

VMI DELFI pateiktais duomenimis, 24 valstybės valdomų bendrovių vadovai su sutuoktiniais deklaravo paskolinę net 17,47 mln. Lt. Vienam skolintojui vidutiniškai tenka apie 727,9 tūkst. Lt.

Antri pagal dosnumą – valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų vadovai. 20 šios kategorijos asmenų deklaravo išdaliję paskolų už 2,6 mln. Lt. Vidutiniškai po 130,28 tūkst. Lt.

Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai su sutuoktiniais deklaravo paskolinę 2,03 mln. Lt. 23 skolintojams vidutiniškai tenka po 88,4 tūkst. Lt.

Tiek deklaruojamos didelės sumos grynųjų, tiek išdalintos paskolos įvardijamos tarp populiariausių būdų, kaip valstybės aparate legalizuojami neteisėtai įgyti pinigai.

Daug grynųjų – proga laukti VMI vizito

VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė DELFI teigė, jog didelės ne banke laikomos pinigų sumos – motyvas papurtyti šių pinigų savininkus.

„Gyventojų turto deklaracijose nurodytos „lėšos ne banke“ yra vienas iš kriterijų, taikomų mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausių gyventojų atrankoje tikrinimams. Atrankos metui šių santaupų dydis yra lyginamas su gyventojo pajamomis, o ženklus minėtų rodiklių neatitikimas vertinamas kaip neteisingo deklaravimo, pvz., siekiant paslėpti neteisėtu būdu gautas pajamas, rizika“, – aiškino V. Kulvinskienė.

Turi milijoną grynais? Parodyk

VMI Kontrolės departamento vadovės teigimu, jei deklaruojantieji neįrodys piniginių lėšų teisėtumo, jie gali papildyti vis gausėjančias gretas asmenų, įtariamų neteisėtu praturtėjimu. Tarp VMI įrankių – ir galimybė pareikalauti, kad asmuo parodytų, ar iš tiesų turi deklaruotus grynuosius pinigus.

„Atliekant asmenų, deklaravusių dideles pinigines lėšas ne banke, kontrolės veiksmus, asmenų prašoma pagrįsti šių santaupų šaltinius. Nepagrindus turimų santaupų pajamų šaltiniais, daroma išvada, kad asmuo jų neturi ar neturėjo. Jeigu asmuo minėtomis realiais šaltiniais nepagrįstomis santaupomis bandė pateisinti turto įsigijimą ar kitas realiai patirtas išlaidas, tai patikrinimo metu konstatuojama, jog asmuo tą turtą įsigijo arba išlaidas patyrė iš kitų pajamų, kurios buvo nebuvo deklaruotos ir apmokestintos įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju mokesčiai apskaičiuojami patikrinimų metu.

Mokesčių administratorius gali duoti nurodymą mokesčių mokėtojui pateikti grynus pinigus suskaičiavimui“, – teigė V. Kulvinskienė.

VMI duomenimis, per maždaug pustrečių metų besitęsiančią medžioklę nustatyta apie 240 neteisėto praturtėjimo atvejų. Nustatyta turto, kurio įsigijimui pagrįsti trūksta teisėtų pajamų, vertė – 87 mln. Lt. Per šiuos metus patikrinta apie 320 valstybės tarnautojų ir politikų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...