captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ūkininkai saugo senąsias veisles

Retas šalies ūkininkas gali pasigirti auginantis seno genotipo kiaules, juodmarges ar naminius paukščius.Tačiau pastaraisiais metais tokių ūkininkų daugėja. Tai skaitina ir Europos Sąjunga.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Retas šalies ūkininkas gali pasigirti auginantis seno genotipo kiaules, juodmarges ar naminius paukščius.Tačiau pastaraisiais metais tokių ūkininkų daugėja. Tai skaitina ir Europos Sąjunga.

Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime ūkininkaujančios Žiogų šeimos tvarte – vos keliolika paršelių. Tačiau ūkininkas jais itin džiaugiasi – tai Lietuvos baltosios ir trys vietinės seno genotipo kiaulaitės. Senolių auginti paršeliai, kaip ir po sodą krypuojančios žąsys, – Lietuvoje beveik išnykusios veIslės.

„Gryna mūsų sena senoviška lietuviška veislė.Tai mūsų proseneliai laikė ir, kaip žinome, turbūt Smetonos laikais kiekvienam kieme žąsys gageno“, – sako ekologinio ūkio savininkas dr. Vilius Žiogas.

Lietuviško genofondo žąsų  mokslininkai aptiko prie Pskovo. Dabar stengiamasi jų veislę atgaivinti.Tačiau tai – nelengva, nes iš visų naminių paukščių žąsiukų skilimas – prasčiausias. Išsirita vos 60–70 procentų.    

Ūkininko laukuose ganosi  ir senojo genotipo juodmargės,kurių veislę mokslininkai kūrė kone keturis šimtus metų, bet per du nepriklausomybės dešimtmečius beveik išnyko.

„Mažesni yra primilžiai tos veislės, bet jos yra ilgaamžiškesnės, nes prisitaikiusios prie vietos sąlygų. Jinai gyvena ilgiau, atveda daugiau veršelių ir bendroje sumoje mes turime lygiai tą patį rezultatą“, – tikina dr. V. Žiogas.

Pasak V. Žiogo, pastaruoju metu vis daugiau ūkinininkų domisi senosiomis veislėmis. Kad jos neišnyktų,  Europos Sąjunga nuo 2007 m. pagal penkerių metų  genofondo programą moka išmokas. Pavyzdžiui, už vieną galviją – 180 eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...