captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sirijos krizė: kaip senkančios dujų ir naftos atsargos gilina konfliktą

Konfliktas Sirijoje tęsiasi jau nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Jo priežastys politinės, tačiau senkantys Sirijos dujų ir naftos ištekliai taip pat labai svarbūs: kai naftos eksportas sumenko, Sirijos valdžia nustojo skirti subsidijas maistui, žemės ūkiui ir kitiems sektoriams, o tai dar labiau pakurstė priešiškas gyventojų nuotaikas rašo „Economy Watch“.
Reuter/Scanpix nuotr.
Reuter/Scanpix nuotr.

Konfliktas Sirijoje tęsiasi jau nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Jo priežastys politinės, tačiau senkantys Sirijos dujų ir naftos ištekliai taip pat labai svarbūs: kai naftos eksportas sumenko, Sirijos valdžia nustojo skirti subsidijas maistui, žemės ūkiui ir kitiems sektoriams, o tai dar labiau pakurstė priešiškas gyventojų nuotaikas rašo „Economy Watch“.

Pasak žurnalistės ir naftos pramonės žinovės Gail Tverberg, yra kelios pagrindinės priežastys, dėl kurių mažėjančios naftos atsargos prisideda prie Sirijos konflikto.

Mažėjant naftai didėja nepasitenkinimas

Sirija yra naftos eksportuotoja, kuri, dėl mažėjančių gamtinių išteklių atsargų atsiduria vis prastesnėje finansinėje būklėje.

Sirijos populiacija pradedant 1980 m. padidėjo nuo 8,8 mln. iki 22,8 mln. gyventojų 2012 m. Iš dalies dėl pajamų, gautų iš naftos eksporto, nes vyriausybė galėjo daugiau pinigų skirti nepasiturinčių paramai. Naftos gavyba valstybei gali padėti dvejopai: dalis išgautos naftos suvartojama šalies viduje, paskatinant maisto pramonės ir kitus sektorius, o naftos eksportas gali padidinti valstybės pajamas, kurios vėliau skiriamos subsidijoms maistui, kelių tiesimui, švietimui ir pan.

Dabar Sirijos naftos gavyba krenta, nes mažėja jos atsargos. Atsargų sumažėjimas, ypatingai per pastaruosius kelerius metus, labai prisidėjo ir prie konflikto.

Kai naftos eksportas sumažėja, valdžia nebegali skirti pinigų programoms, kurias anksčiau finansuodavo, pavyzdžiui, subsidijoms maistui ir žemės ūkio plėtrai.

Sirijoje dėl sausros ir sumažintų subsidijų kviečių kainos 2010–2011 m. padvigubėjo. Kai būtiniausių produktų kainos kyla, neišvengiamai didėja gyventojų nepasitenkinimas valdžia.

Dar viena šalis, kurioje dėl sumenkusių atsargų sumažėjo ir naftos gavyba, yra Egiptas, kur neramumai taip pat vis dar nesiliauja. Tiesa, Egiptui sekasi kiek geriau nei Sirijai, nes ši šalis turi ir gamtinių dujų išteklių, o jų eksportas papildo biudžetą.

Alternatyvos tiekti naftą per Siriją – miglotos

JAV tikisi, kad vis daugiau naftos išgaus Irakas, toliau didindamas naftos pasiūlą pasaulyje, kuri yra gerokai sumažėjusi, net ir įvertinus naujus naftos gavybos šaltinius.

Vienas iš trukdžių eksportuoti naftą iš Irako yra tam nepritaikyta infrastruktūra. Jeigu pavyktų naftotiekius nutiesti per Siriją, pasaulio rinkas pasiektų daugiau naftos.

Rusija yra didžiausia gamtinių dujų eksportuotoja Europoje. Ji norėtų, kad gamtinių dujų kaina išliktų kuo aukštesnė, nes Rusijoje gamtinių dujų gavybos savikaina yra didelė, daug kainuoja ir vamzdynų tiesimas. Taigi ji greičiausiai nepalaikytų idėjos, pavyzdžiui, Katarui ir Izraeliui tiekti gamtines dujas per Siriją – tokia alternatyva dėl didesnės paklausos ar pigesnių dujų maršrutų galėtų sumažinti dujų kainą Europoje.

Yra ir galimybių gamtines dujas iš Turkmėnijos tiekti per Iraną, Iraką, ir Siriją, aplenkiant Rusiją.

Tiesa, dar nėra garantijos, kad alternatyvūs maršrutai būtų pigesni – pasaulyje yra daug pavyzdžių, kuomet alternatyviais maršrutais gabenamos gamtinės dujos nėra gabenamos dėl per didelės kainos.

Gavyba gali būti nepelninga

Sirija dar turi gamtinių dujų ir naftos išteklių, kuriuos vėliau gali išgauti. Tad naftos gavyba galbūt sumažėjo laikinai. Tačiau tokios galimybės kol kas miglotos. Netgi jei Sirijoje nebūtų neramumų ir atsirastų finansinio kapitalo, reikalingo išgauti naftai, jos gavybos padidėjimo reiktų laukti bent kelerius metus. Dėl sumažėjusios naftos gavybos Sirija ir toliau išliks problemine valstybe, nepriklausomai nuo JAV sprendimo pradėti karinę intervenciją į Siriją

Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimas Sirijos problemų neišspręstų. Netgi jeigu Sirijoje naftos atsargos nemažėtų ir pavyktų nuversti Sirijos vadovą, JAV patirtis Libijoje rodo, kad lyderio nušalinimas neužtikrina stabilumo. Libijos naftos eksportas mažėja, neramumai šalyje gilėja.

Be to, dar nėra aišku, ar planuojama naftos gavyba iš skalūnų būtų pelninga. Niekas išskyrus Šiaurės Ameriką to dar nepadarė. JAV turi teisinę sistemą ir infrastruktūrą, kuri leidžia naftą išgauti pelningai. Tam taip pat padeda ir lengvai suteikiamos paskolos ir žemos palūkanų normos.

Be to, neaišku, ar Sirijai išgavus gamtinių dujų, jų eksportas atsipirktų.

Neramumų grėsmė Artimuosiuose Rytuose

Egiptas ir Sirija nėra vienintelės valstybės, kuriose mažėja naftos gavyba. Jemeno naftos gavybos lygis labai panašus į Sirijos ir Egipto. Netgi ir Saudo Arabija gali pasiekti savo gamybinių pajėgumų ribą.

Taigi, jeigu minėtos valstybės susidurs su naftos gavybos problemomis, netrukus galime išvysti ir daugiau konfliktų Artimuosiuose Rytuose, nepriklausomai nuo JAV sprendimo dėl intervencijos į Siriją.

Naftos trūkumas vienoje šalyje gali paveikti ir kitą, nes, vienai valstybei mažiau eksportuojant, kita mažiau importuos. Ir, jei nebus pigesnių alternatyvų, pilietiniai neramumai gali kilti net keliose regiono valstybėse.

Dėl visko lengva kaltinti blogą valdžią ar blogą šalies lyderį, tačiau teisybė ta, kad didžiąją dalį problemų sukelia nepakankami naftos ištekliai ir didėjanti gyventojų populiacija. Galima kalbėti, kad pasaulyje yra daug naftos ir gamtinių dujų išteklių. Tačiau, kol nebus valstybių, kurios galės brangiau mokėti už jų gavybą ar importą, žaliavos bus bevertės.


 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Sirija

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...