captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nekilnojamasis turtas: pirkti dabar ar dar laukti?

Kai kuriuose šalies miestuose galima pastebėti netgi nekilnojamojo turto kainų sumažėjimą, tik nedidelis kilimas pastebimas sostinėje bei pajūryje, teigia nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ gen. direktorius Vytas Zabilius. „Šiandien perkantieji būstą jį įsigytų finansinės krizės kainų lygmenyje“, – LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigia pašnekovas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kai kuriuose šalies miestuose galima pastebėti netgi nekilnojamojo turto kainų sumažėjimą, tik nedidelis kilimas pastebimas sostinėje bei pajūryje, teigia nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ gen. direktorius Vytas Zabilius. „Šiandien perkantieji būstą jį įsigytų finansinės krizės kainų lygmenyje“, – LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ teigia pašnekovas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka atsigauna, sandorių skaičius gerokai didėja. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, galima pastebėti, kad sandorių skaičius išaugo 20 proc. Ir nors paklausa didėja, kainos nekyla, tačiau situacija bet kada gali pasikeisti.

„Žinoma, jei paklausa taps didesnė už pasiūlą, galima tikėtis kainų augimo. Senųjų būstų kainas pakels renovacijos išlaidos“, – sako V. Zabilius.

NT agentūros vadovas pažymi, kad daugiausiai neparduotų ir neišnuomotų būstų, ypač naujos statybos, yra Klaipėdoje. Tačiau čia, kaip ir Druskininkuose, vis intensyviau nekilnojamojo turto dairosi Rusijos piliečiai. LRT radijo svečio teigimu, šis rusų aktyvumas ne tik pagyvina nekilnojamojo turto rinką, tačiau ir pakelia kainas.

Gauti paskolą būstui – neįmanoma?

Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika tikina, kad šiandien gauti paskolą būstui – praktiškai neįmanoma. „Aktualijų studijos“ pašnekovas pastebi, kad nekilnojamąjį turtą žmonės dažniau įsigyja iš asmeninių lėšų, tik 22 proc. sandorių vyksta pirkėjui pasiėmus paskolą.

„Dabar – nebe tie laikai, kai buvo skolinama 100 proc. turto vertės ir bet kam. Bankai atsargiau žiūri į skolinimą, egzistuoja ir Lietuvos banko atsakingojo skolinimo taisyklės, kurios tikrai stipriai apribojo bankų galimybes teikti paskolas. Kita vertus, žmonės ir patys ėmė labiau bijoti skolintis, išgirdę ar patys patyrę nesėkmės istorijų“, – konstatuoja V. Zabilius.

Anot nekilnojamojo turto agentūros vadovo, Lietuvos banko politiką reikėtų apsvarstyti: ji yra per griežta, jaunimui pasiskolinti šiuo metu yra labai sunku. „Nors skatiname žmonių verslumą, tačiau individualia veikla užsiimantiems asmenims gauti paskolą yra neįmanoma“, – sako pašnekovas.

Savo ruožtu „Danske“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė patikina, kad paskolų būstui skaičius bei sumos auga – šiais metais išduota 37 proc. daugiau būsto paskolų. O bankai skatina skolintis tik gerai įvertinus savo galimybes.

Mokestinė sistema veja iš namų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas teigia, kad planuojamą visuotinį NT mokestį įvesti neteisinga ir netikslinga. „Turto mokestį turi mokėti turtingi, – sako LRT radijo studijos svečias. – Užsienio investuotojai, o ir kiekvienas ketinantis įsigyti būstą, kreipia dėmesį į valstybės stabilumą mokesčių politikoje. Jei čia egzistuoja neapibrėžtumas, jis atbaido investicijas į NT. Kai politinė valdžia keičiasi kas 4 metus, vieninga sistema nusistovėti nė negali“.

V. Zabilius antrina, kad turėtume kalbėti ne apie visuotinį, o apie vieningą NT mokestį: „Jau ir dabar egzistuoja socialinė nelygybė: žmogus, turintis namelį ir sklypą, moka mokestį, o gyvendamas ištaigiame bute, jei jo vertė nesiekia milijono, – ne. Tokia mokestinė politika skatina nesistatyti namų, neturėti savo žemės lopinėlio, o pirkti butą.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close