captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas perka Lietuvoje žemę

Prekyba Lietuvos žeme kelia aistras: vieni sako, jog šalis išparduodama, kol vietos ūkininkai neturi pinigų nusipirkti jiems reikalingų plotų, kiti atkerta, kad nėra įstatymų, kurių negalima „apeiti“, o ir Lietuvos ūkininkai jau spėjo įsigyti tai, kas reikalinga. Kol užsienio piliečiams dar galioja apribojimas pirkti žemę Lietuvoje, jie tai daro arba teisėtai per įsteigtas įmones arba per ne visuomet skaidrius susitarimus su Lietuvos piliečiais.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prekyba Lietuvos žeme kelia aistras: vieni sako, jog šalis išparduodama, kol vietos ūkininkai neturi pinigų nusipirkti jiems reikalingų plotų, kiti atkerta, kad nėra įstatymų, kurių negalima „apeiti“, o ir Lietuvos ūkininkai jau spėjo įsigyti tai, kas reikalinga. Kol užsienio piliečiams dar galioja apribojimas pirkti žemę Lietuvoje, jie tai daro arba teisėtai per įsteigtas įmones arba per ne visuomet skaidrius susitarimus su Lietuvos piliečiais.

Statistika rodo, kad aktyviausiai žemės ūkio veikla užsiimančias įmones steigia Vakarų Europos verslininkai. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužę, iš 615 šalyje įsteigtų žemės ūkio veiklą vykdančių bendrovių, 44 buvo visiškai valdomos užsienio kapitalo akcininkų.

Daugiausiai Lietuvoje yra įsteigta Vokietijos akcininkų valdomų žemės ūkio srities bendrovių – 22, antroje vietoje rikiuojasi danai (9), trečioje – austrai (8). Po to seka norvegai (3), amerikiečiai ir olandai – po 1. Tai rodo kredito rizikos valdymo paslaugas teikiančios bendrovės „Creditinfo“ duomenys.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pirmiausiai čia savo įmones ėmė steigti danai, vėliau prie jų prisijungė vokiečiai, kurie intensyvesnę plėtrą Lietuvoje pradėjo 2008 m., o nuo 2011 m. aktyviau investuoja austrai. Tiesa, šiemet nėra įsteigta žemės ūkio veiklos įmonių, kurių akcininkai 100 proc. yra kitų šalių juridiniai asmenys.
Vienas investuotojas – kelios įmonės Lietuvoje

Į Lietuvos rinką įžengę užsienio kapitalo investuotojai dažnai steigia ne vieną įmonę. Daugiau nei po 5 įmones Lietuvoje steigia austrai ir vokiečiai, danai dažniau įkuria po 2–3 įmones.

Pavyzdžiui, Austrijos „Agroforst“ yra įsteigusi 8 bendroves: „Švenčionys agrar“,“Žaignys Agrar“, „Pikeliai Agrar“, „Veikšniai Agrar“, „Židikai Agrar“, „Žemalė Agrar“, „Stungiai Agrar“, „Radviliškio Agrar“.

Šios įmonės augina ankštines ir aliejingas sėklas ir teikia su jų auginimu susijusias paslaugas.

Vokietijos „Norus 26“ valdo 6 bendroves: „Agrar Nerys“, „Agrar Venta“, „Agrar Raudonė“, „Agrar Girdžiai“, „Agrar Vidauja“, „Agrar Ariogala“. Šios įmonės augina javus ir kitur nepriskirtus augalus, taip pat ankštines ir aliejingas sėklas.

Kita Vokietijos įmonė „KTG Agrar“ Lietuvoje turi 5 bendroves: „KTG Agrar“, „PAE Agrar“, „Delta Agrar“, „Agrar Raseiniai“, „Agrar Mažeikiai“.

Dar 5 įmones turi Vokietijos bendrovė „Fentus 10“. Jai priklauso bendrovės „Agrar Gėluva“, „Agrar Pauliai“, „Agrar Mituva“, „Agrar Dubysa“, „Agrar Betygala“. Taip pat Vokietijos bendrovė “LT Holding” valdo įmones “Agrar Luoba”,“Agrar Kvistė“, „Agrar Ašva“, „Agrar Seda“, „Agrar Gaja“

Vokietijos kapitalo valdomos įmonės augina javus, kitur nepriskirtus augalus, ankštines ir aliejingas sėklas.

Danų investuotojai „LIT DAN Grain Holding“ Lietuvoje yra įkūrę įmones „Lit–Dan Agro“, „Lit–Dan žemė“ ir „Lit–Dan grain“. Po dvi įmones yra turi danų bendrovės „DAN–LAT Agro“, „Envestas“ ir „Danish Lithuanian Holding“.

Blogiečiais vadina tuos, kurie įmonių nekuria

Aleksandro Stulginskio universiteto žemėtvarkos specialistas prof. dr. Audrius Aleknavičius apgailestauja, kad nėra statistikos, kiek užsieniečiai yra įgiję žemės Lietuvoje per tarpininkus Lietuvos piliečius – tai yra, „apeidami“ draudimą užsienio piliečiams pirkti žemę Lietuvoje.

„Mano nuomone, nelegalių žemės įsigijimų, perkant per statytinius Lietuvos piliečius, yra žymiai daugiau nei teisėtų. Jeigu yra steigiama įmonė – nėra nieko blogo: įmonė moka mokesčius, vykdo žemės ūkio veiklą. Juo labiau, kad ir masiškesnis užsienio kapitalo įmonių steigimas yra prasidėjęs neseniai. Aišku, Lietuvos ūkininkai gal man ir prieštarautų, bet, manau, kad jie pakankamai gerai išmano Lietuvos žemės ūkio rinką, sklypų išsidėstymą ir jie save pakankamai aprūpina žeme“, – dėsto specialistas.

Anot jo, bendrovės, investavusios į Lietuvos žemės ūkį jo raidai nepakenkia, nes imasi dirbti žemę, plėtoja augalininkystę arba gyvulininkystę.

„Abejoju, kad užsienio investuotojai gali pakenkti Lietuvos žemės ūkio raidai, nes negi jie investuos pinigus į balą. Jeigu jie jau investuoja, manau, nori, kad ta žemė būtų dirbama. Juo labiau, kad jie turi registruoti filialą arba steigti savo įmonę Lietuvoje“, – svarsto A. Aleknavičius.

Pasak jo, žalos šalies žemės ūkiui gali padaryti spekuliantai, kurie sąmoningai žemę perka ne steigdami įmones, o bandydami susitarti su Lietuvos piliečiais. Norėdami žemę dirbi jie galėtų steigti įmonę.

„Manau, tie, kurie perka neteisėtai, yra bėda, nes jie gali žemę pirkti spekuliatyviais tikslais ir greičiausiai joje nevykdo veiklos. Jau vien faktas, kad žemė įgyjama „apeinant“ įstatymą, jau yra blogas požymis“, – A. Aleknavičius.

Specialistų duomenimis, žemė Lietuvoje su Lietuvos piliečių pagalba yra įgyjama įvairiais būdais, pavyzdžiui, pasirašant paskolos raštą su sąlyga, kad asmuo yra skolingas užsieniečiui pinigų, o jų neatidavus užsieniečiui atitenka žemė. Taip pat naudojamos preliminarios pirkimo sutartys su sąlyga, kad žemė į užsienio šalies piliečio nuosavybę pereina, kai baigiasi draudimas jiems pirkti žemę Lietuvoje.

Nesijaudina, kad ateis turtuoliai ir išpirks Lietuvą

„Mano nuomone, nėra ypatingo skirtumo, užsienio ar vietos kapitalo investuotojams priklauso žemės ūkio, pramonės, ar paslaugų įmonės. Žinoma, kai kalbama apie technologijas, vadybą, yra manoma, kad užsienio kapitalo įmonės turi pranašumų. Tačiau reikia nepamiršti, kapitalas dabar yra labai judrus ir įmonės gali būti mišrios: valdomos ir vietos, ir užsienio investuotojų, o ir užsienis yra labai įvairus: ir iš Rytų, ir iš Vakarų“, – primena Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka.

Ekonomistas sako, jog jis nesutinka su žmonėmis, kurie kovoja, kad užsienio piliečiams toliau būtų draudžiama pirkti žemę Lietuvoje.

„Aš nesutikčiau, kad yra parduodama šalis ar jos suverenitetas. Vis tiek taisyklės yra apibrėžiamos mūsų šalies įstatymais. Jie nustato, ką galima daryti privačioje žemėje: ką žemės ūkio paskirties žemėje galima sėti, kokias trąšas naudoti. Įstatymai galioja nepriklausomai nuo to, kas yra turto savininkas“, – pabrėžia R. Lazutka.

Ekonomisto ir sociologo nuomone, draudimas pirkti žemę užsienio piliečiams yra neefektyvus: juk leidžiama pirkti žmonėms, o atsekti jų akcininkus dažniau yra net sudėtingiau.

„Nebent yra baiminamasi, kad užsieniečiai iš tam tikrų šalių turės daugiau žemės, tad gali atsirasti politinės įtampos, kai savininkus ginanti šalis galėtų kelti politinių reikalavimų, pavyzdžiui, jeigu jie būtų skriaudžiami nacionaliniu pagrindu. Ekonominiu požiūriu skirtumų nematau, nes tas pats nacionalinis kapitalas gali būti sutelkiamas įdomiais būdais“, – lakoniškai apibendrina R. Lazutka.

Anot jo, tai, kad Lietuvoje žemės ūkio veiklos įmones steigia investuotojai iš Vakarų Europos, veikiausiai yra veiklos perkėlimo į mažesnių sąnaudų valstybę pasekmė.

„Kaip įmonės perkelia darbą į mažesnių sąnaudų šalis, pavyzdžiui, fabrikus į Aziją, taip pat yra perkeliamas ir žemės ūkis: čia gaminti žemės ūkio produktus yra pigiau ir dėl pigesnės darbo jėgos. Nors žemės ūkyje dabar darbo jėgos naudojama mažiau, nes viskas yra mechanizuota, Lietuvoje yra pigesnės ir kitos su šia veikla susijusios paslaugos, gali būti, kad ir reikalavimai ar suvaržymai tokiai veiklai yra švelnesni ir mažiau kainuoja prie jų prisitaikyti“, – svarsto R. Lazutka.

Tai patvirtina ir A. Aleknavičius: „Analogiškoje klimatinėje juostoje – Pietų Švedijoje – žemė nėra brangi, tad investuotojai lygiai taip pat gali pirkti žemę ir Švedijoje. Tad žemės kainų skirtumai (tarp Lietuvos ir Švedijos – DELFI) yra nedideli, jei palyginama su kainomis Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose, kur jos yra kelis kartus didesnės.“

Žemės ūkio veiklos įmonės Lietuvoje nuo 2004 m.

2004 m. buvo įsteigtos 25 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 1 – Danijos kapitalo.

2005 m. buvo įsteigta 50 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 6 užsienio kapitalo: 4 – Danijos, po 1 – Vokietijos ir JAV.

2006 m. buvo įsteigtos 44 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 4 užsienio kapitalo: po 1 – Danijos ir Norvegijos, 2 – Vokietijos.

2007 m. buvo įsteigtos 37 įmonės, kurių 4 užsienio kapitalo: 2 – Danijos, 2 – Vokietijos.

2008 m. buvo įsteigtos 54 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 6 užsienio kapitalo: 1 – Norvegijos, 5 – Vokietijos.

2009 m. buvo įsteigtos 71 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 10 – Vokietijos kapitalo.

2010 m. buvo įsteigta 90 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 1 – Nyderlandų kapitalo.

2011 m. buvo įsteigtos 125 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 7 užsienio kapitalo: 3 – Austrijos, 2 – Vokietijos ir po 1 – Danijos ir Norvegijos.

2012 m. buvo įsteigtos 89 žemės ūkio veiklos įmonės, kurių 5 – Austrijos kapitalo.

2013 m. buvo įsteigtos 31 žemės ūkio veiklos įmonės, 100 proc. valdomų užsienio kapitalo nėra.

Analizuotos įmonės, kurių akcininkais 100 proc. yra juridiniai asmenys, o jų statusas gali būti įvairus: ŽŪB, UAB, AB ir kitos, tačiau veiklos sektorius – žemės ūkis.

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės pardavimas užsieniečiams draudžiamas iki 2014 m. gegužės 1 d.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...