captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gazprom“ koncernas – pradedantis šlubčioti Rusijos dujų ir politikos milžinas

Penktadienį į Lietuvą atvyksta „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, kuris susitiks su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir tarsis dėl dujų tranzito į Kaliningradą bei dujų kainos Lietuvai. A. Butkevičius tikisi, kad Rusijos dujų monopolininkė Lietuvai atpigins dujas, už kurias mokame brangiausiai Europoje. Kas yra ši Rusijos bendrovė ir kiek laiko ji dar diktuos dujų kainas Europoje?
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Penktadienį į Lietuvą atvyksta „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, kuris susitiks su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir tarsis dėl dujų tranzito į Kaliningradą bei dujų kainos Lietuvai. A. Butkevičius tikisi, kad Rusijos dujų monopolininkė Lietuvai atpigins dujas, už kurias mokame brangiausiai Europoje. Kas yra ši Rusijos bendrovė ir kiek laiko ji dar diktuos dujų kainas Europoje?

Iš valstybinės bendrovės – į pelningiausiųjų viršūnę

1989 m. buvusio Rusijos premjero, o tuomet sovietinio ministro Viktoro Černomyrdino sukurta sukurta valstybinė Rusijos bendrovė „Gazprom“  1993–1999 metais tapo praktiškai nepriklausoma nuo valdžios.

Tačiau į valdžią atėjęs Vladimiras Putinas labai greitai ėmėsi žygių primti „Gazprom“ kontrolę. Į aukščiausius „Gazprom“ postus jis paskyrė sau lojalius žmones. „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininko kėdėje yra sėdėjęs ir dabartinis Rusijos premjeras bei buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jį pakeitė Aleksejus Mileris.

Kontrolinį „Gazprom“ akcijų paketą (50,002 proc.) valdo Rusijos valstybė per Federalinę turto valdymo agentūrą (38,3 proc.), Rosneftegaz (10,7 proc.) ir Rosgazifikatsiya (0,9 proc.). Likusi dalis priklauso privatiems investuotojams.

Net 430 tūkst. darbuotojų turintis „Gazprom“ skelbia, kad koncernui priklauso didžiausi gamtinių dujų ištekliai pasaulyje – 18 proc. pasaulio dujų, taip pat 72 proc. gamtinių dujų išteklių Rusijoje. Įmonė daugiau nei pusę gaunamų gamtinių dujų tiekia Rusijai, o likusią dalį eksportuoja į maždaug 30 valstybių. „Gazprom“ yra ir tarp penkių didžiausių Rusijos naftos gamintojų.

Prieš penkerius metus „Gazprom“ buvo penkta pagal dydį bendrovė pasaulyje, verta 250 mlrd. eurų, 2011 m. – pelningiausia pasaulio bendrovė.

Dabar Rusijos dujų milžinui tenka maždaug 8 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto ir 20 proc. biunu džeto įplaukų.

Milžino problemos

Vis dėlto, pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Rusijos dujų milžino problemas. Britų verslo dienraštis „The Financial Times“ įvardija keletą didžiausių problemų šaltinių. Vienas jų – Europos valstybių energetinės nepriklausomybės siekis, kurio svarbą nuolat pabrėžia ir Lietuva.

Šiuolaikinės technologijos jau leidžia gabenti suskystintas gamtines dujas tūkstančius kilometrų ne vamzdynais, o laivais.

Europos Sąjungos šalys dėl per aukštų gamtinių dujų kainų prieš „Gazprom“ pradėjo tyrimą. Lietuva Stokholmo arbitraže taip pat yra pradėjusi atskirą tyrimą dėl 5 mlrd. litų permokos už „Gazprom“ dujas.

2008 m., kai „Gazprom“ pelnas siekė 250 mlrd. JAV dolerių, bendrovės vadovas A.Milleris žadėjo, kad šios bendrovės vertė 2015 m. pasieks 1 trilijoną. JAV dolerių. Tuo metu „Gazprom“ akcijų vertė nuolat kilo, todėl tai atrodė realu.

Tačiau praėjus penkeriems metams nuo A.Milerio pareiškimo, vargu, ar jo žodžiais kas nors bepatikėtų – per trumpą laiką „Gazprom“ vertė sumenko iki 90 mlrd. dolerių.

Pernai „Gazprom“ grynasis pelnas, palyginti su 2011 m., sumažėjo 37 proc. ir sudarė 38 mlrd. JAV dolerių – 7 mlrd. dolerių mažiau. Įmonė nukrito iš pelningiausiųjų sąrašo viršūnės, į priekį praleidusi JAV gigantus „ExxonMobil“ ir „Apple“.

Be abejo, didelės įtakos bendrovei turi ir skalūnų dujų bumas Europoje. Prieš keletą metų vienas „Gazprom“ vadovų Aleksandras Medvedevas kalbėjo, kad skalūnų dujų gavyba tėra dar vienas burbulas, kuris greitai sprogs. Tačiau skalūnų dujų plėtra jau dabar turi tiesioginės įtakos gamtini dujų kainai, taip pat ir „Gazprom“ eksporto apimtims bei pelnui.

„Gazprom“ problemų kelia ir didėjanti konkurencija Rusijos dujų rinkoje: Rusijos Vyriausybė siekia leisti dujas ir naftą išgauti ne tik „Gazprom“ ir „Rosneft“, bet ir mažesnėms įmonėms. Pavyzdžiui, „Nowatek“ yra antras pagal dydį gamtinių dujų gavėjas Rusijoje, 2011 m. dujų gavybą padidinęs 45 procentais.

Įvaizdį pataisyti siekia futbolu

„Gazprom“ vardą galima išgirsti kalbant ne tik apie gamtines dujas ar naftos išteklius, tačiau ir apie sportą. Intensyviai investuoti į futbolą Rusijos bendrovė pradėjo 2007 metais, tapusi vieno stipriausių Rusijos klubų Sankt Peterburgo „Zenit“ rėmėja. Tais pačiais metais pirmuoju „Gazprom“ remiamu futbolo klubu už Rusijos ribų tapo Gelzenkircheno „Schalke 04“. Partnerystė tiko abiem pusėms, kontraktas pratęstas iki 2017 metų.

Knygoje „Gazprom – rusų ginklas“, kuri pirmiausia buvo išleista Lietuvoje, autoriai Valerijus Paniuškinas ir Michailas Zygaras aiškina, kad „Gazprom“ sprendimas remti futbolą yra siekis pagerinti neblizgantį bendrovės įvaizdį pasaulyje.

Pasak knygos autorių, „Gazprom“ prisiminė ir nutarė pakartoti Anglijos aukščiausiosios futbolo lygos klubo savininko Romano Abramovičiaus istoriją, kuris, tapęs futbolo klubo Londono „Chelsea“ savininku, tapo ir Anglijos įžymybe.

Pernai „Gazprom“ tapo ir UEFA Čempionų lygos oficialiu partneriu 2012 – 2015 metams, UEFA Supertaurės rėmėju 2012 – 2014 metams, o taip pat ir 2012 m. Čempionų lygą laimėjusio Londono „Chelsea“ rėmėju.



 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Derybos su „Gazprom“

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close