captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT aiškinsis, ar tinkamai atlyginama už negrąžinamą žemę

Konstitucinis Teismas (KT) tars žodį, ar kompensavimo už negrąžinamą žemę mechanizmas yra teisingas. Kartais siūlomos kompensacijos yra šimteriopai mažesnės už žemės rinkos vertę.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) tars žodį, ar kompensavimo už negrąžinamą žemę mechanizmas yra teisingas. Kartais siūlomos kompensacijos yra šimteriopai mažesnės už žemės rinkos vertę.

Prestižiniame Žvėryno rajone paveldėtos žemės savininkui nepavyko susigrąžinti, o sklypas parduotas vienos šalies ambasadai. Pagal dabartinę tvarką už beveik hektarą jam priklausytų vos 50 tūkst. litų atlygis –šimteriopai mažiau nei vidutinė rinkos kaina.

Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori daugiau nei 4000 savininkų. Pasak valdininkų, mieste neliko laisvos žemės, tad nuosavybė čia sugrąžinta tik 40 proc. pretendentų.

Daugiau nei per du dešimtmečius Lietuvos miestuose nuosavybė dar negražinta maždaug penktadaliui savininkų.

Užpernai valdžia panaikino galimybę už žemę gauti atlygį mišku, o pernai – ir valstybės vertybiniais popieriais. Likusi galimybė už žemę miestuose gauti pinigų netenkina savininkų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas vieno savininko skundą, kad siūloma kompensacija už sklypą sostinės centre pusketvirto šimto kartų mažesnė nei rinkos kaina, suabejojo, ar toks atlygis yra lygiavertis paimamai nuosavybei.

Kreiptasi į KT, kad šis išaiškintų, ar žemės vertės apskaičiavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

„Įstatyme aiškiai pasakyta, kad jei nėra galimybės grąžinti natūra, atlyginimas turi būti teisingas ir turtas turi būti lygiavertis paimamam. Dabar žemės vertė skiriasi kelis šimtus kartų – tai nėra lygiavertiškumo ir teisingumo principo įgyvendinimas“, – teigia Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, atsiskaityti su savininkais už žemę miestuose pagal dabartinę tvarką reikėtų 300 mln. litų, o pagal rinkos kainą – 20 mlrd. litų ir tai būtų nepakeliama našta biudžetui.

„Miestuose tokia žemės rinkos kaina atsirado ne dėl savininkų veiklos, o dėl to, kad miestai plėtėsi. Valstybė, savivaldybė miestą plėtė, vystė infrastruktūrą – statė mokyklas, parduotuves. Todėl valstybė kompensuoti visą žemės vertės padidėjimą neturėtų“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.

KT nutarimą turi paskelbti per mėnesį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...