captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva – antra ES pagal prekybos augimą, o prekybininkai dalijasi pesimizmu

Europos Sąjungos statistika rodo, kad kelis mėnesius daugiau pirkę ir daugiau leidę pinigų, europiečiai vėl stabtelėjo. Išimtis – tik Liuksemburgo gyventojai. Lietuva pagal paskelbtus mažmeninės prekybos augimo rodiklius – antra. Tačiau Lietuvos prekybininkų teigimu, vienas skaičius mažai ką rodo – tikrąją padėtį atskleistų kartu pateikti prekių kainų, prekybininkų sąnaudų ir pelno pokyčiai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Europos Sąjungos statistika rodo, kad kelis mėnesius daugiau pirkę ir daugiau leidę pinigų, europiečiai vėl stabtelėjo. Išimtis – tik Liuksemburgo gyventojai. Lietuva pagal paskelbtus mažmeninės prekybos augimo rodiklius – antra. Tačiau Lietuvos prekybininkų teigimu, vienas skaičius mažai ką rodo – tikrąją padėtį atskleistų kartu pateikti prekių kainų, prekybininkų sąnaudų ir pelno pokyčiai.

Menkas žmonių tikėjimas ūkio atsigavimu apkarpė jų norą išlaidauti – mažmeninė prekyba Europoje birželį palyginti su geguže sumenko. Be kitko, mažiau pirkta ir maisto. Bet Europos Komisija (EK) tokių nuotaikų nesureikšmina, nes jau matomas nedarbo mažėjimas, nors ir nedidelis. Be to, pirkimai smuko tik vieną mėnesį, o pusmečio vidurkis – teigiamas.

„Jei lyginsime birželį su geguže, yra kritimas. Bet, jeigu žiūrėsime visus 2013 metus, matome mažmeninės prekybos apimčių augimą maždaug 2 proc. Tai – geras ženklas“, – teigė EK atstovė Chantal Hughes.

Augimas Lietuvoje – daugiau nei 6,5 proc. Tai – antras geriausias rezultatas. Didžiųjų prekybos tinklų atstovo teigimu, prekybos pirmąjį pusmetį ūgtelėjimas iš tiesų fiksuotas visuose vidaus vartojimo sektoriuose: maisto, buitinės technikos, aprangos, grožio, sveikatinimo. Jis tolygus, be šuolių, todėl jokių stebuklų čia nėra. Akivaizdu esą viena – dalis pirkėjų jau kelerius metus prarasta, nes daugybė žmonių emigravę.

Smulkesnes parduotuves, daugiausiai kaimuose, valdančios Kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva irgi neskuba džiūgauti dėl statistinių skaičių. Anot jo, duomenys galbūt daugiau rodo stambių tinklų situaciją arba bendrą apyvartos rodiklį pakoregavo kurių nors prekių pabranginimas. Esą kaimuose žmonės tebetaupo viskam, net ir plataus vartojimo prekėms.

„Pirmąkart turbūt per paskutinius 5 metus pas mus pasijuto tendencija kooperatyvuose, ypač tose prekybinėse organizacijose, kurios dirba kaimo vietovėje: mažėja prekių apyvarta. Tai yra apie trečdalis mūsų narių sumažino apyvartą, palyginus su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai rimtas signalas, kuris būtent ir sako, kad nėra taip jau labai gerai“, – teigė R. Koreiva.

Prekybininkų rezultatus esą mažino išaugusios sąnaudos dėl minimalios algos didėjimo ir dalies antkainių dėl aršios konkurencijos mažinimas. Tikrasis vaizdas, pasak verslininkų, pasimatys metų pabaigoje. Gyvenimo lėtėjimas tada esą ypač juntamas regionuose: atostogautojai miestiečiai grįžta namo, o vietiniai dėl subjurusių kelių tampa sėslesni. Be to, jau būna atėjęs gausesnes išlaidas nešantis šildymo sezonas.

Dabartinių rinkos dalyvių padėtį šiemet, neabejojama, koreguos ir į Lietuvą ateinantys „Ikea“ bei „Lidl“ tinklai. Įtakos, aišku, turės ir nuotaikos Europoje.

„Jeigu euro zonos ir kitos šalys ateityje sugebės išvengti tokių gilesnių ekonominių sukrėtimų, tai ir toliau atsilieps teigiamai mūsų ekonomikos vystymuisi ir tuo pačiu prekybininkams. Be abejo, tikimės iš valstybės institucijų... labiau prognozuotumo, kad nebus kaitaliojami tiek mokesčiai, tiek reguliavimas“, – teigė Laurynas Vilimas, Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Statistiniai pokyčiai Lietuvoje, anot prekybos verslo atstovų, ES mastu labiau matomi todėl, kad šalies rinka maža – tai ji smarkiau krinta, tai vėliau daugiau kyla. Didelės rinkos, tokios, kaip Lenkija, išlieka stabilesnės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...