captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Neverovičius neišsižada atominės, bet nesidomi, ką teisėsauga veikia VAE

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad Lietuva lieka branduoline valstybe su išlygomis, jog bus pagerintos planuojamos Visagino atominės elektrinės (AE) sąlygos ir prie projekto prisidės partneriai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad Lietuva lieka branduoline valstybe su išlygomis, jog bus pagerintos planuojamos Visagino atominės elektrinės (AE) sąlygos ir prie projekto prisidės partneriai.

„Galėčiau tiktai pakartoti tą, ką Vyriausybėje patvirtinome – tai yra, kad tam tikromis sąlygomis branduolinė energetika gali likti Lietuvos energetiniame krepšelyje. Tam reikalingas darbas dėl ekonominio modelio pagerinimo, mūsų partnerių dalyvavimo ir dėl platesnio bendradarbiavimo su mūsų partneriais dėl investicijų Lietuvos ekonomikoje“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministras, pasiteiravus, kokia jo pozicija dėl Lietuvos buvimo atomine valstybe.

Anksčiau energetikos ministras yra sakęs, kad Visagino AE ateitis turėtų paaiškėti rudenį.

„Neturi informacijos“ apie prokurorų tyrimą dėl VAE

Komentuodamas prokurorų pradėtą tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo Visagino AE projekte, J. Neverovičus patikino apie tai informacijos neturįs.

Generalinės prokuratūros prokurorai Visagino AE biure Vilniuje ieško įrodymų, ar įmonė vykdė neskaidrius viešuosius pirkimus. Socialdemokratų partijos atstovas patvirtino, kad tyrimas atliekamas Socialdemokratų frakcijos Seime prašymu. Jo teigimu, kitą savaitę baigiasi šio ikiteisminio tyrimo nustatytas terminas.

Visagino AE vadovu dar valdant konservatoriams tapęs Rimantas Vaitkus yra sakęs, kad viešųjų pirkimų suma, kurią įmonė išleido samdydama teisininkus ir įvairių sričių konsultantus, viršija 70 mln. litų.

„Žinote, kadangi vasaros sezonas, leisiu sau pajuokauti ir pasakysiu, kad tada dar Seimo narys, dabar Premjeras Algirdas Butkevičius lapkričio mėnesį kreipėsi dėl tam tikrų abejonių šitame projekte. Jau sausio mėnesį, kaip skaitau laikraščiuose, prokuratūra pradėjo tyrimą ir dabar, jau liepos mėnesį, pradėjo žiūrėti dokumentus. Juokaujant galima pasakyti, kad iki kadencijos pabaigos jau galbūt ir turėsime netgi kažkokius atsakymus į klausimus“, – juokavo ministras.

J. Neverovičius sakė, kad Energetikos ministerija šioje srityje neturi kompetencijos ir jis nežinąs, ką tiria prokurorai. Politikas taip pat nesiėmė vertinti, ar pagrįstai išleista milžiniška suma viešiesiems pirkimams.

„Dėl to, ką daro prokuratūra, tikrai neturiu informacijos ir konkrečiau negalėčiau komentuoti“, – pakartojo jis.

Referendumo rezultatas – dėl blogų viešųjų ryšių

Kalbėdamas apie pernai vykusio referendumo rezultatus, kuriuo piliečiai pasisakė prieš naujos atominės statybą, ministras sakė, kad tai parodė, jog nesėkmingai buvo dirbama šiuo klausimu viešojoje erdvėje, žmonėms nebuvo pateikti atsakymai, liko daug abejonių ir jie nepatikėjo tuo, kad bus pristatoma.

„Deja tai neleido taip pat objektyviai pristatyti tų pragmatinių, racionalių ir tikrų argumentų, kokioje esame padėtyje, kokia galima branduolinio projekto vieta ir kam jis reikalingas. Tai čia visos galimybės tikrai nebuvo išnaudotos. Gaila. Ir tai nereiškia, kad mums nereikės dabar šito spręsti“, – sakė J. Neverovičius.

Anot jo, branduolinis projektas galėtų būti Lietuvos energetikos krepšelyje, tačiau ar tai būtinai turi būti daroma dabar ir tokiu formatu kaip siūloma, lieka atviras klausimas, prie kurio turi padirbėti įmonės. Esą panašios pozicijos laikosi ir strateginis investuotojas „Hitachi“.

Dėl šalies energetikos strategijos ministras pasisakė, kad principai, tikslai ir kryptis išlieka tie patys, t. y., diversifikavimas, integravimas su Europos tinklais. Kita vertus, strategijoje ministras pasigedo racionalumo.

Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuota, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.

2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos "Hitachi".

Estai demonstruoja vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja, kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti į branduolinį projektą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...