captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Mazuronis: „Nesinorėtų, kad Lietuvai būtų prikabinta pažaduko etiketė“

Ar Lietuvos elgesys su pasaulyje pripažintomis benrovėmis „Hitachi“ ir „Chevron“ nesmogs Lietuvos reputacijai užsienio investuotojų akyse ir ji nebus laikoma nepatikima investuoti šalimi? Apie tai laidoje „Savaitė“ Nemira Pumprickaitė kalbėjo su laidos svečiu Aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ar Lietuvos elgesys su pasaulyje pripažintomis benrovėmis „Hitachi“ ir „Chevron“ nesmogs Lietuvos reputacijai užsienio investuotojų akyse ir ji nebus laikoma nepatikima investuoti šalimi? Apie tai laidoje „Savaitė“ Nemira Pumprickaitė kalbėjo su laidos svečiu Aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.

Vyriausybė jau kurį laiką neranda sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės. Dabar Premjero paskirtas terminas apsisprendimui – ruduo. „Chevron“ – dar vienas Vyriausybės neišspręstas klausimas. Nors „Chevron“ skalūnų žvalgybą Vakarų Lietuvoje, rodėsi, remia ir Premjeras, ir Aplinkos ministras, konkursas, turėjęs paskelbti nugalėtoju amerikiečius, atidėtas iki rugsėjo 16 dienos, t. y. taip pat iki rudens. Šįkart paties „Chevron“ prašymu. Bet ar tai ne dėsnininga: kai įstatymai keičiami vykstant konkursui, įstatymų lydimųjų teisės aktų nėra, o tapus laimėtoju į biudžetą reikia sumokėti nemažą sumą, bendruomenė protestuoja, o ryžtingų Vyriausybės žingsnių nėra? Ar toks Lietuvos elgesys su pasaulyje pripažintomis benrovėmis „Hitachi“ ir „Chevron“ nesmogs Lietuvos reputacijai užsienio investuotojų akyse ir ji bus laikoma nepatikima investuoti šalimi?

- Ar neturite tokių baimių?

- Tikrai nemanyčiau, kad tas atidėjimas – kažkoks tragiškas įvykis, nors aš asmeniškai maniau, kad buvo galima ir reikėjo nutarimą priimti praėjusią savaitę. Mano manymu, visi įstatyminiai aktai, visi įstatymai Seimo yra priimti. Valstybė, šiuo atvjeu Vyriausybės lūpomis, turėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Reikia priimti teigiamą sprendimą (gal kitiems politikams dėl kitų dalykų jis atrodo neigiamas), bet reikia imti ir jį priimti, daryti. Jeigu koks nors dalykas siūlomas, tai, mano asmenine nuomone, reikia ieškoti argumentų, kaip tą tikslą pasiekti. Pas mus yra kitaip – sako, nieko nedarykime. Ieškome argumentų, kodėl nieko negalima padaryti ir lygiagrečiai sakome, bet gyventi mes norime geriau.

- Bet pažiūrėkime iš kitos pusės – jeigu nugalėtoju būtų paskelbtas „Chevron“. Jūs sakote, kad tie teisės aktai, kurie nepriimti, nieko neįtakoja, bet aš įsivaizduoju, kad žmonėms yra pakankamai neramu, kai jie nežino, kokie jie bus. Tai lyg ir koks „katės maiše“ pirkimas. Kaip jūs vertinate „Chevroną“, kad jie patys pasiprašė nebūti paskelbti nugalėtojais? O gal jie nepasiprašė, čia tik tokia informacija skleidžiama?

- Na, jų raštas apie tai, kad neskelbti yra, bet mūsų valstybė, dar ana Vyriausybė paskelbė konkursą. Juridinių priežasčių, kodėl neskelbti [jų nugalėtojais], aš nematau, [jų] nėra. Galų gale, vienaip ar kitaip konkursą baigti reikia. Manyčiau, nei „Chevron“, nei kokia nors kita kompanija neturėtų nurodinėti, kaip, kada, kur, kam, ką geriau daryti. Ko mes šiandien laukiam, nepriimdami jokio sprendimo? Man atrodo neteisinga.

- N.P. Ministre, manau, kad nuo Jūsų „kliuvo“ ir Jūsų viceministrei, nes jos vadovaujama komisija nepriėmė sprendimo?

- Viceministrė vadovavo komisijai vadovavo, bet kiti komisijos nariai, tarp jų ir kitų ministerijų atstovai, balsavo, kad sprendimas būtų nepriimtas.

- Kas tie kiti, kas balsavo prieš, kokių ministerijų atstovai?

- Įvairių ministerijų: ir Teisingumo, ir Ūkio, ir Energetikos, ir neabejotinai Aplinkos apsaugos.

- O tas 1,5 milijono, kurį „Chevron“ neva turėtų sumokėti, kad laimėtų konkursą? Visi sako, „kalbama apie 1,5 milijono“. Ar jie tikrai tokią sumą sumokės į biudžetą?

- Kol nesibaigęs konkursas, ta suma yra neįvardijama, bet tai tikrai ne 1,5 milijono.

- Daugiau?

- Manau, kad turėtų būti žymiai daugiau.

- Ar tai, kad vyko konkursas ir jo metu buvo keičiami įstatymai, gali turėti kokių nors pasekmių? Juk kažkuria prasme taip lyg ir būtų pakeistos konkurso sąlygos. Ar „Chevron“ gali kreiptis į teismą, ir mes netgi galime būti priversti mokėti kompensaciją?

- Svarbiausias iš tų įstatymų – poveikio aplinkai vertinimo įvedimas. Kaip žinote, po to įvyko „Chevron“ susitikimas su Premjeru. „Chevron“ patvirtino, kad tie pakeitimai jo apsisprendimo nekeičia ir kad jis ir toliau pasiryžęs dalyvauti šitame konkurse. Todėl dabar atrodo, kad tokios problemos nėra. Telieka mums apsispręsti kaip valstybei, šiuo atveju neabejotinai Vyriausybės lygmeniu.

- O ar yra Vyriausybėje sutarimas?

- Tikiuosi, kad komisija Vyriausybei pateiks tvirtinti sprendimą, tuomet ir matysime. Iš kalbų matome, kad viskas lyg ir tvarkoje, lyg ir reikėtų daryti, bet kartu teigiama, kad reikia būtinai susitarti su bendruomene, nors, mano manymu, per poveikio aplinkai vertinimą ir turi išaiškėti susitarimas ar nesusitarimas.

- Premjeras būtent šitaip šią savaitę ir pasakė – licencija „Chevron“ nebus išduota, kol jis nesusitars su bendruomene. Kaip Jūs tai komentuotumėte?

- Aš nežinau, geriau, kad Premjeras pats tą komentuotų. „Chevron“ ar bet kuris kitas laimėtojas, prieš rengdamas projektą, turi parengti poveikio aplinkai vertinimą. Viena iš jo derinimo stadijų yra savivaldybė, t.y. vietiniai žmonės. Mano supratimu, juridiškai tai ir yra tas etapas, kuriame reikia derinti, o ati galima daryti tada, kada prasideda procesas, jeigu mes apsispręsime jį pradėti.

- Ar gali atsitikti taip, kad komisija apsisprendžia ir siūlo Vyriausybei skelbti „Chevron“ nugalėtoju, o Vyriausybė sako „ne“?

- Taip, tokia galimybė yra.

- Ar tai gali turėti kokį nors poveikį ateityje Lietuvai, kaip prastos reputacijos investicijoms šalį, kurioje ilgai yra vilkinami sprendimai, jų nėra, galų gale nusprendžiama „mums nieko nebereikia“? Ar tai gali turėti įtakos?

- Manyčiau, kad, jeigu valstybė sykį davė įsipareigojimus pradėti daryti kokius nors dalykus, logiška, kaip ir žmonių santykiuose, reikia juos kažkaip užbaigti. Jeigu pradedi, pakabini, kitą daiktą pradedi, pakabini, trečią daiktą, pakabini, tai kaime tokius žmones vadino lyg ir pažadukais. Nesinorėtų, kad mūsų valstybei būtų prikabinta tokia įvaizdžio detalė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close