captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemės ūkio ministras: tiesioginės išmokos Lietuvai ir toliau išliks mažiausios ES

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna Seime ES valstybių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkams pristatė reformuotos bendros žemės ūkio politikos galimybes ir apgailestavo, kad pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas ES.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna Seime ES valstybių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkams pristatė reformuotos bendros žemės ūkio politikos galimybes ir apgailestavo, kad pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas ES.

„Būdamas Lietuvos žemės ūkio ministras ir atstovaudamas visų Lietuvos ūkininkų interesams, šioje srityje aš negaliu būti visiškai patenkintas, nes, deja, pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje. Džiugina tai, kad pavyko pasiekti didesnes išmokas, negu buvo siūloma derybų pradžioje, ir iki 2020 m. visos valstybės narės turi pasiekti ne mažesnį kaip 196 eurų už hektarą tiesioginių išmokų lygį“, – sakė ministras.

Pasak jo, šiame kontekste turėtume neužmiršti, kad bendros žemės ūkio politikos reformos nuostatos numato lankstaus lėšų perskirstymo tarp I ir II ramsčių galimybę, kuri leidžia kiekvienai valstybei narei individualiai apsispręsti dėl galimos didesnės ES lėšų panaudojimo pridėtinės vertės.

Ministro nuomone, vienas iš sėkmingų sprendimų sprendžiant kartų atsinaujinimo klausimą žemės ūkio sektoriuje yra išmoka jauniesiems ūkininkams, ir būtent susitarimas dėl jos privalomo taikymo visose valstybėse narėse. „Mes puikiai žinome, kad dabar Europos Sąjungoje tik apie 6 proc. ūkininkų yra jaunesni kaip 35 metai. Todėl toks sprendimas padės į žemės ūkio sektorių pritraukti daugiau jaunimo ir suteiks jiems papildomų ekonominių galimybių", - pažymėjo ministras.

Jo teigimu, teigiamai galime vertinti smulkiųjų ūkininkų vaidmens Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse pripažinimą numatant savanorišką pagalbos smulkiesiems ūkininkams schemą, kuri leis gauti išmokas pagal supaprastintus reikalavimus ir kontrolės mechanizmą, nes tarp valstybių narių vyrauja nemaži skirtumai tarp ūkių dydžių, tad kiekviena iš jų turės galimybę įvertinti realią situaciją ir galės apsispręsti dėl smulkiųjų ūkininkų rėmimo.

Ministro aiškinimu, bendros žemės ūkio politikos reforma numato, kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Tai didelis pasiekimas, leisiantis iš tiesioginių išmokų sistemos eliminuoti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus, nukreipiant tiesioginę paramą tik tiems, kurie žemės ūkio plotus naudoja gamybai ir palaiko jų gerą ūkinę bei aplinkosauginę būklę.

„Norėčiau paminėti ir tai, kad naujas tiesioginių išmokų paskirstymo modelis, esant poreikiui, leidžia šalims išsaugoti su gamyba susijusią paramą skiriant jai iki 13 procentų tiesioginių išmokų voko dalies. Šis lankstumas suteiks galimybę valstybėms narėms reaguoti į konkrečius poreikius savo teritorijoje ir paremti sektorius, kurie šiuo metu patiria didžiausius finansinius sunkumus.

Bendra žemės ūkio politika po 2013 m. bus nukreipta ne tik į apsirūpinimo maistu užtikrinimą, bet ir ypač prisidės prie aplinkosauginių tikslų. Naujasis privalomas tiesioginių išmokų elementas, vadinamasis žalinimas, atliks ekologiškumo skatinimo funkciją siekiant geresnės gamtos išteklių apsaugos ir tvaresnių ūkininkavimo metodų taikymo. Šioms išmokoms finansuoti valstybės narės turės skirti 30 procentų tiesioginių išmokų dalies, parama susieta su trimis aplinkai naudingais ūkininkavimo būdais: pasėlių įvairinimo, daugiamečių pievų išlaikymo, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymo arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis“, - pažymėjo ministras.

Be to, įvairios aplinkos apsaugos schemos, kaip ir dabar, bus finansuojamos ir per kaimo plėtros priemones, tam skiriant ne mažiau kaip 30 procentų kiekvienai kaimo plėtros programai skirtų lėšų. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo (tiek per I, tiek per II ramstį) kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos priemonės bus griežčiau taikomos, jos turės papildyti pagal I ramstį remiamas žalinimo priemones, šios programos turės būti platesnių užmojų, taigi veiksmingesnės aplinkos apsaugos požiūriu.

Rinkos reguliavimo priemonių srityje naujuoju laikotarpiu iš esmės išlaikomos pagrindinės šiuo metu veikiančios priemonės, tokios kaip valstybės intervencija, parama privačiam saugojimui, eksporto grąžinamosios išmokos. Siekiama užtikrinti, kad rinkos reguliavimo priemonės veiktų kaip efektyvus stabilumo garantas esant rinkos iškraipymams ir kainų svyravimams bei krizių atveju.

Ministro įsitikinimu, kai kurių neefektyvių bei gamybą ribojančių priemonių panaikinimas ilgesnėje perspektyvoje užtikrins didesnę orientaciją į rinką ir leis padidinti bendros žemės ūkio politikos efektyvumą ir mūsų ūkininkų konkurencingumą tiek vidaus, tiek pasaulinėje rinkoje.

Taip pat didinamos gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų derybinės galios jų veiklą išplečiant į visus sektorius, o jų įsikūrimą remiant per II, kaimo plėtros, ramstį.

Kalbant apie kaimo plėtrą, ji ir toliau išlieka labai svarbi ir integrali viso žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą stiprinanti dalis, užtikrinanti ekonomiškai svarbią, išteklius ir aplinką tausojančią veiklą kaimo vietovėse.

Naujoje kaimo plėtros politikoje atsisakoma priemonių tematinio grupavimo pagal 4 ašis, numatant lankstesnę sistemą, kai kaimo plėtros priemonėmis bus siekiama trijų pagrindinių kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimo per 6 prioritetus. Šiais prioritetais siekiama skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse, didinti ūkių konkurencingumą, skatinti vietines rinkas ir valdyti rizikas žemės ūkyje, išsaugoti žemės ūkio ir miškininkystės ekosistemas, tausoti žemės ir kitus gamtos išteklius, užtikrinti socialinės atskirties mažinimą kaimo vietovėse.

Naujovė yra ta, kad siekiant darnaus teritorijų vystymosi tikslų ir norint sustiprinti strateginį požiūrį bei užtikrinti didesnį Europos Sąjungos investicijų poveikį yra numatytas visų penkių Europos Sąjungos paramos fondų, kurie turi poveikį kaimo vietovėms, koordinavimas per Bendrą strateginę programą ir Partnerystės sutartį.

Kalbant apie kaimo plėtros instrumentus, dabar taikomos apie 40 priemonių yra supaprastintos, modernizuotos; sumažinant jų skaičių iki 20 priemonių atsiranda galimybė lanksčiau jas derinti bei susieti siekiant kaimo plėtros tikslų įgyvendinimo.

Siekiant sušvelninti gamybos rizikos poveikį ir užsiimti rizikos prevencija, o ne sukeltų padarinių likvidavimu, į kaimo plėtros priemones įtraukiamos rizikos valdymo priemonės.

Kaimo plėtros priemonės, skatinančios inovacijas žemės ūkyje, pertvarkytos ir sustiprintos įsteigiant Europos inovacijų partnerystės tinklą, pažymėjo ministras V. Jukna.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close