captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liūdni laikai: geriausieji išvažiuoja į Kiniją

Europos ekonomikos nuosmukis regionui kainuos labai brangiai: prognozuojama, kad per artimiausius trejus metus verslas ir mokslas neteks pagrindinių talentų, kol ekonominė ir darbo rinkos situacija ims gerėti. Specialistai komentuoja, jog pagrindinė „protų nutekėjimo“ kryptis yra Azija ir Pietų Amerika.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Europos ekonomikos nuosmukis regionui kainuos labai brangiai: prognozuojama, kad per artimiausius trejus metus verslas ir mokslas neteks pagrindinių talentų, kol ekonominė ir darbo rinkos situacija ims gerėti. Specialistai komentuoja, jog pagrindinė „protų nutekėjimo“ kryptis yra Azija ir Pietų Amerika.

„Europos įmonės per ateinančius trejus metus susidurs su masiniu darbuotojų išvykimu kol ekonominės ir darbo rinkos sąlygos gerėja, o verslas – su galimomis sąnaudomis prarandant pagrindinius talentus“, – prognozuoja konsultacijų ir darbo rinkos tyrimų bendrovė „Hay Group“ kartu su Ekonomikos ir Verslo tyrimo centru (Cebr) atlikusi tyrimą.

Tikimasi, kad daugiau talentų į Europą plūstelės prasidėjus ekonominiam atsigavimui: didžiausios talentų apyvartos regione tikimasi 2016 metais, tačiau kai kuriose valstybėse šio proceso laukiama anksčiau.

Anot tyrėjų, šiemet didžiausia talentų apyvarta fiksuojama augančiose Kinijos, Brazilijos, Meksikos ir Indijos rinkose, o kitąmet jos tikimasi Indonezijoje, Kolumbijoje, Peru, taip pat JAV, Australijoje ir Vokietijoje. Atitinkamai 2015 m. talentų antplūdžio turėtų sulaukti Rusija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Belgija.

„Ekonomikos nuosmukis, vyriausybės mažinamos išlaidos ir euro zonos krizė suvaržė darbuotojų kaitą visame regione. Tačiau nepatenkinti darbuotojai, jaučiantys didžiulį nusivylimą, dabar susiduria su didele išvykimo rizika. Kai ekonomika atsigaus, o darbo rinkos situacija pagerės, jie ieškos alternatyvių užimtumo galimybių, palikdami savo buvusius darbdavius susidurti su didelėmis naujų darbuotojų samdymo išlaidomis ir talentų stygiumi“, – komentavo „Hay Group“ vadovas Benas Hubbardas.

Atlikta studija skirta išnagrinėti 700 milijonų dirbančiųjų situaciją 19-oje valstybių.

Lietuva talentų jau prarado

Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius, sociologas ir ekonomistas Boguslavas Gruževskis skaičiuoja, kad Lietuva jau yra išgyvenusi didžiulį „protų nutekėjimą“.

„Lietuva prarado tikrai labai daug, per 20 metų mažai kryptingai investavome į technologijų kūrimą ir mokslininkų pritraukimą. Asmeniškai pažįstu daug fizikų, chemikų, medikų, biochemikų, kurie dirba ne tik už Lietuvos, bet už Europos Sąjungos ribų, pavyzdžiui, Singapūre, Japonijoje, JAV, Kanadoje ir kitur“, – apgailestauja jis.

Specialistas primena, kad kalbant apie talentų migraciją reikia prisiminti, jog jie ne visada pasirenka gyvenamąją vietą tik pagal atlyginimą.

„Kai kalbame apie talentus, viskas nėra taip paprasta. Pirmiausiai, vidutinis atlyginimas, šalies ar regiono raidos tempas dažniausiai tiesiogiai neliečia šių grupių. Manau, talentų noras likti ar išvykti priklauso nuo specifinio jų veiklos srities finansavimo, reikia nepamiršti ir technologinių galimybių vykdyti mokslinę veiklą. Naujos augančios ekonomikos, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Singapūras ir, nepamiškime, JAV, labai daug investuoja sudarydamos sąlygas mokslininkams atvykti. O tai leidžia ne tik nesumažinti, bet padidinti mokslinį potencialą. Galima sakyti, kad Europa praranda ir ateityje gali dar labiau prarasti mokslinį potencialą“, – konstatuoja B. Gruževskis.

Anot jo, svarbu ir tai, kad sparčiai augančios valstybės, kuriose yra stipri aukštojo mokslo plėtra, turi ne tik technologinę bazę, bet ir išsilavinusį aptarnaujantį personalą, kuris mokslininkams ir kitiems talentingiems darbuotojams yra būtinas.

„Lietuvoje žmogiškasis potencialas yra žymiai stipresnis nei technologinis ar finansinis. Dabar, aišku, yra nemažai investuota, kuriami technologiniai slėniai, vadinasi, situacija gerėja. Tačiau, turiu pastebėti, kad pas mus per mažai padaryta per pastaruosius 20 metų norint išsaugoti talentus. Lietuvių pasiekimai tikrai yra labai dideli, tik gaila, kad dalis jų – ne Lietuvoje“, – sako B. Gruževskis.

Dauguma išvažiuojančių – bedarbiai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad dabar dauguma išvažiuojančių iš Lietuvos yra nedarbiai.

„Na, talentai juda, tiesa, būdavo, kad dažniau į JAV ir Europą, ne iš Europos. Sunku prognozuoti, ar talentai iš Europos išvyktų dėl makroekonominės situacijos, nes žmonės čia gyvena ir dirba, jiems yra svarbus ne tik darbo užmokestis, darbo sąlygos, bet ir kultūrinė aplinka. Kalbant apie Lietuvą, mes girdime iš daug pasiekusių verslininkų ir mokslininkų, kad Vilnius yra patogi vieta gyventi, tai reiškia, kad žmonėms algos dar nėra viskas. Matyt, visada bus žmonių, kurie pasirinks išvykti, bet negalima sakyti, kad jų anksčiau nebuvo, nes ir tarptautinės įmonės turi padalinius, kur žmonės gali išvykti daryti karjeros, ir universitetai žvalgėsi nišos naujajame pasaulyje, pirmiausiai, Kinijoje“, – primena jis.

Tačiau ekonomistas ir sociologas priduria, jog ir talentai nerimauja dėl ateities, todėl užsitęsęs sunkmetis gali paskatinti darbo ieškotis svetur, bet pastebi, kad dabar didžioji dalis išvažiuojančių – bedarbiai.

„Neseniai Statistikos departamentas buvo paskelbęs statistiką apie emigrantų padėtį prieš išvažiuojant: ankstesniais metais apie 80 proc., pastaraisiais metais apie 75 proc. išvažiavusių Lietuvoje nedirbo pastaruosius metus. Tai reiškia, kad jie arba buvo ilgalaikiai bedarbiai, arba buvo ekonomiškai neaktyvūs žmonės, arba jaunimas, kuris mokėsi ir nedirbo. Negalime vertinti, kad tai yra ypatingai daug pasiekę žmonės – pagrindinė emigracijos banga yra tų, kurie sunkiai Lietuvos ūkyje randa bent pakenčiamą darbo vietą išgyvenimui“, – dėsto R. Lazutka.

Jis sako, jog kai kuriems specialistams net nereikia išvykti svetur: pakanka įsidarbinti tarptautinėse bendrovėse Lietuvoje, kurios vykdo užsakymus užsieniui.

„Mokslininkai taip pat išvažiuoja, kai vykdo tyrimus arba studijuoja, tobulinasi, tačiau tenka girdėti, kad socialinių mokslų specialistams yra labai sunku įsiterpti užsienyje, nes šios srities specialistų yra per daug. Žinoma, iš mažesnių miestų žmonės gali išvykti darydami karjerą, antra vertus, talentams, jei jų pajamos yra pakankamos, kitos pasaulio vietos yra pakankamai pasiekiamos, tam nebūtina kraustytis gyventi svetur“, – apibendrina jis.

Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungos BVP šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, smuko 0,7 proc. Toks pat smukimas fiksuotas pernai ketvirtą ketvirtį.

Metinis Lietuvos ekonomikos augimas šiemet pirmą ketvirtį siekė 4,1 proc., kai pernai ketvirtą ketvirtį jis sudarė 3,1 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...