captcha

Jūsų klausimas priimtas

Estijos gyventojai dalinasi patirtimi po euro įvedimo

Europos Sąjungai (ES) pakvietus Latviją nuo 2014 metų sausio 1 dienos prisijungti prie euro zonos, Lietuva liko vienintele Baltijos šalimi dar neturinčia garantijų eurą paversti nacionaline valiuta.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Europos Sąjungai (ES) pakvietus Latviją nuo 2014 metų sausio 1 dienos prisijungti prie euro zonos, Lietuva liko vienintele Baltijos šalimi dar neturinčia garantijų eurą paversti nacionaline valiuta.

Pirmoji, dar 2011 metų pradžioje, tai padarė Estija. Kol Lietuva ruošiasi šiam svarbiam žingsniui, DELFI nusprendė pasidomėti, kokius pagrindinius pokyčius po euro įvedimo pastebėjo estai.

Visi apklaustieji kaip pagrindinį pokytį įvardijo kainų padidėjimą. Tačiau, anot jų, – tai natūralus dalykas.

„Dabar viskas kur kas brangiau“, – portalui DELFI sakė jauna kavinės barmenė. „Kuomet turėjome kronas, pinigų vertė buvo daug didesnė. Pavyzdžiui, 75 kronos mums atrodė dideli pinigai, tačiau jas pavertus 5 eurais, vertė sumenko“, – aiškino mergina.

„Galiu pasakyti, kad kainos smarkiai išaugo. Tai pastebėjo visi estai. Bet tai normalu – juk keičiantis valiutai, natūralu, kad kainos didėja“, – pasikeitusią situaciją vertino informacijos centre dirbantis vyras.

Statistiniais duomenimis, vos įvedus eurą, vidutinis Estijos gyventojų atlyginimas smuko nuo 814 iki 792 eurų. Metams bėgant, atlyginimai augo. Didžiausias vidurkis buvo pasiektas 2012 metų ketvirtajame ketvirtyje, kuris siekė 914 eurų. Šiuo metu Estijoje vidutinis darbo užmoketis yra 900 eurų.

Nepaisant visų pokyčių, estai teigiamai vertina euro įvedimą šalyje. Jų teigimu, tai atvėrė Estijai didesnes galimybes bei padėjo tapti lygiaverte Europos Sąjungos nare.

„Aš manau, kad turėti eurus yra gerai, nes dabar galime lengviau keliauti po Europą. Esant bendrai valiutai atsivėrė galimybės vystyti verslą, lengviau apsipirkinėti užsienyje“, – euro privalumus vardijo gėles pardavinėjanti senyvo amžiaus moteris.

„Nebereikia keisti valiutos. O tai gerai ir mums, keliaujant po Europą, ir turistams, kurie svečiuojasi mūsų šalyje“, – moteriai antrino informacijos centre dirbantis vyras.

Paklausus, ar Lietuvai verta tapti euro zonos nare, vyras atsakė diplomatiškai: „Tai kiekvienos šalies asmeninis reikalas. Priimant sprendimą, mes dalyvavome referendume. Manau, kad jūsų šalis turi pati nuspręsti, kas jai yra geriausia.“

Lietuvoje įvesti eurą planuojama 2015 metais. Tačiau šalies gyventojų nuomonės politikai išklausyti neketina. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, referendumas dėl šalies prisijungimo prie euro zonos valstybių nebus rengiamas, nors iki šiol atliktos apklausos rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių euro įvedimui nepritaria.

Šiuo metu euras yra bendra 17 Europos Sąjungos valstybių valiuta. Nuo artėjančių metų prie šių šalių prisijungs Latvija. Be Lietuvos įsivesti eurą planuoja dar penkios valstybės – Vengrija, Bulgarija, Lenkija, Rumunija, Čekija. Danija, Jungtinė Karalystė ir Švedija yra nusistačiusios prieš euro įvedimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close