captcha

Jūsų klausimas priimtas

„SoDra“: kaupti maksimaliai renkasi gaunantys ir mažesnes pajamas

66,4 proc. pensijų fondų sistemos dalyvių, šiai dienai nusprendusių senatvės pensijai kaupti papildomai mokant į pensijų fondus, gauna iki 2000 litų pajamų per mėnesį, rodo „SoDros“ statistika.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

66,4 proc. pensijų fondų sistemos dalyvių, šiai dienai nusprendusių senatvės pensijai kaupti papildomai mokant į pensijų fondus, gauna iki 2000 litų pajamų per mėnesį, rodo „SoDros“ statistika.

Palyginimui: iš viso pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 560 tūkst. arba 69 proc. mažiausias, 2000 litų per mėnesį nesiekiančias pajamas turinčių gyventojų.

„Nepasitvirtino pensijų fondų sistemos skeptikų abejonės, kad naujoji pensijų kaupimo sistema yra orientuota išskirtinai į turtinguosius visuomenės sluoksnius, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams pritrūks ir ryžto, ir lėšų tinkamai ja pasinaudoti. Šiandien matome, kad gyventojai nori rūpintis savo senatve patys, o tai, kad papildomai mokėti į pensijų fondus renkasi skirtingas pajamas gaunantys žmonės, dar kartą patvirtina sistemos reikalingumą“, – dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, artimiausiu metu didelių pokyčių dalyvių turtinėje sudėtyje taip pat neturėtų būti. Per Seimo nutarimu pratęstą laikotarpį kaupti mokant papildomai į pensijų fondus nuo kitų metų turėtų suspėti pasirašyti visi jau anksčiau apsisprendę.

Rinktis vieną iš trijų variantų – kaupti papildomai mokant savanoriškas įmokas, stabdyti kaupimą arba nieko nekeisti – gyventojai gali ne tik per likusius vasaros mėnesius, bet iki pat lapkričio 30 d.

Vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai sudaro proporcingai mažesnę dalį tiek papildomai mokėti jau pasiryžusių, tiek apskritai pensijai kaupiančių gyventojų. Pranešama, kad šiuo metu pensijų fondų sistemoje gaunančiųjų 2000–3000 litų mėnesines pajamas yra apie 15,63 proc. arba 127 tūkst., o tarp maksimalų kaupimą pasirinkusiųjų – 18,1 proc.

Dalyviai su didesnėmis nei 3000 tūkst. litų pajamomis sudaro 15,68 proc. visos sistemos kaupėjų, tiek pat, kiek ir nusprendusiųjų kaupti papildomai – 15,6 proc.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.

Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų.

Gegužės mėnesio duomenimis, 152 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close