captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES institucijos susitarė dėl 2014–2020 m. biudžeto (atnaujinta)

Europos Sąjungos institucijoms pavyko susitarti dėl 2014–2020 metų Bendrijos biudžeto. Jam turėtų pritarti ir daugiausiai priekaištų turėjęs Europos Parlamentas. Pirmieji signalai iš parlamentinių frakcijų rodo, kad biudžetas gali sulaukti daugumos palaikymo.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Europos Sąjungos institucijoms pavyko susitarti dėl 2014–2020 metų Bendrijos biudžeto. Jam turėtų pritarti ir daugiausiai priekaištų turėjęs Europos Parlamentas. Pirmieji signalai iš parlamentinių frakcijų rodo, kad biudžetas gali sulaukti daugumos palaikymo.

Paskutines dvi savaites kaip niekad intensyvus institucijų galinėjimasis dėl biudžeto pagaliau baigėsi. Nusileisti teko visoms pusėms. Taryba ir Komisija sutiko su Parlamento reikalavimu suteikti didesnę laisvę pervedant nepanaudotas biudžeto lėšas iš vienos eilutės į kitą, taip pat leisti būsimam Parlamentui iš naujo peržiūrėti biudžetą.

„Džiaugiuosi, kad aukščiausiu lygiu derybininkams pavyko pataisyti ankstesnį susitarimą, kad jis būtų mums labiau priimtinas. Mūsų frakcija turėjo 3 prioritetus ir du iš jų, na beveik du, mes patvirtinome. Ko mums nepavyko gauti, tai padidinti paties biudžeto. Vis dar tebemanome, kad jis per mažas norint finansuoti visus užsibrėžtus politinius tikslus“, – kalbėjo Europos Parlamento narys, biudžeto derybininkas Ivailo Kalfin.

Sutarimą tarp institucijų pavyko pasiekti tik šįryt specialiai sušauktame susitikime – derybose dalyvavę pirmininkaujančios Airijos premjeras, Europos Komisijos ir Parlamento vadovai paskelbė radę politinį sutarimą. Būsimajame biudžete bus daugiau lankstumo, jis bus taikomas ir biudžeto įsipareigojimams, ir mokėjimams. Rytoj projektui dar turės pritarti valstybių atstovai – ambasadoriai, o vėliau dėl jo balsuos Europos Parlamentas.

„Tai nebuvo lengvas susitarimas. Man tikrai teks kovoti dėl daugumos Parlamente. Mūsų tikslas buvo užsitikrinti, kad 908 milijardai eurų planuojamų mokėjimų tikrai bus išleisti, nes dabartiniame biudžete maždaug 55 milijardai nebuvo išleisti. Jie grįžo į šalių biudžetus“, – aiškino Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schultzas.

Apsikabinimais pasibaigęs susitikimas – gera žinia ne tik derybininkams ir institucijų vadovams, bet ir kitą savaitę pirmininkavimą perimančiai Lietuvai. Tai reiškia, kad Lietuvos pareigūnai, kaip ir planavo, galės siekti sutarti dėl biudžetą įgyvendinančių teisės aktų, kurių yra kelios dešimtys.

 „Susitarimas labai svarbus, nes tai leis mums, prezidentaujančiai šaliai, sekantį mėnesį pradėti jau labai konkrečiai derėti labai konkrečius dalykinius ir sektorinius dalykus, kurių yra apie 70 ir tai reiškia, kad vėlavimo galimybės mažėja, tai reiškia, kad greičiausiai būsime pajėgūs suderėti tuos 70 dokumentų ir finansiniai resursai bus jau praktiškai galimi nuo 2014 pradžios“, – kalbėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Biudžeto projektas numato, kad įsipareigojimams bus skirta 960 mlrd. eurų, tačiau realiai išleisti bus galima 52iem milijardais mažiau. Lietuva iš būsimo biudžeto gaus beveik 10mt procentų didesnę sumą nei dabar.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...