captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo – žvilgsnis į nuostolingą keleivių vežimą

Kai kurie maršrutai, kuriais dabar keleivius gabena „Lietuvos geležinkeliai“, turėtų būti atiduoti kitiems vežėjams, o jų gabenimas turi būti dotuojamas iš biudžeto, sako kai kurie ekspertai. Vyriausybė pritarė „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymui, todėl nuostolingas keleivių vežimas bus sutelktas vienoje atskiroje bendrovėje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2016 metais „Lietuvos geležinkeliai“ iš keleivių vežimo patyrė 36,5 mln. eurų nuostolių. Pernai, preliminariais duomenimis, nuostoliai buvo šiek tiek mažesni. Po to, kai vyriausybė pritarė bendrovės išskaidymui, laikas paskaičiuoti, kiek kainuoja vieno keleivio vežimas ir ar verta juos gabenti būtent geležinkeliu, sako ekspertai.

Negalės ilgai murkdytis nuostoliuose

„Reikia tik pasidžiaugti, kad pagaliau veikla bus atskirta, nes dabar bus aiškiai pasakyta, kiek kainuoja vežti kiekvieną žmogų geležinkeliu. Tai daranti įmonė negalės būti visada nuostolinga, todėl turės ieškoti būdų, kaip sumažinti nuostolius“, – mano „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Todėl vienas iš siūlomų būdų – nutraukti keleivių gabenimą nuostolingiausiais maršrutais ir skelbti konkursą vežėjams. Tokiu atveju keleiviai būtų vežami autobusais, o valstybė dotuotų šią paslaugą.

Į Marcinkonis – triskart per dieną ir žiemą

Patys „Lietuvos geležinkeliai“ teigia ir toliau vykdysiantys šią paslaugą, tad apie maršrutų karpymą bent jau viešai nekalba. Beje, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis kai kurių maršrutų keleivius yra pavadinęs „grybautojais“, turėdamas mintyse tik rudenį į Marcinkonis keliaujančius gyventojus.

Tačiau keleiviai į grybautojų pamėgtas vietas traukiniais gabenami ir kitais sezonais, pavyzdžiui, šiuo metu. Taigi žiemą „Lietuvos geležinkeliai“ keleivius į Marcinkonis gabena tris kartus per dieną.

„Vadinasi, tai yra socialinė paslauga, ir laikas paskaičiuoti, kiek ji kainuoja. Labai gerai, kad keleiviai gabenami ir į atokesnes vietas, tačiau tai turėtų dotuoti valstybė. Tai yra normali praktika Vakaruose“, – pastebėjo V. Rūkas.

Tiesa, nors „Lietuvos geležinkeliai“ išskaidomi į tris atskiras bendroves, tačiau visos jos ir toliau priklausys tai pačiai valstybės įmonei, prižiūrės ta pati – Susisiekimo ministerija. Anksčiau siūlyta skaidyti iš esmės – kad keleivių, krovinių vežimas ir infrastruktūra priklausytų skirtingoms ministerijoms. Tačiau dėl tranzito į Kaliningradą pasirinktas „švelnusis“ atskyrimas.

Bendrovė bando eksperimentuoti

„Lietuvos geležinkeliai“ gerokai anksčiau apkarpė maršrutus, tačiau dabar apie tai nekalba.

Geležinkelininkai bando prisivilioti daugiau keleivių į vykstančius reisus. Pavyzdžiui, vasarą „Lietuvos geležinkelių“ keleiviai iš Kretingos gabenti autobusais į Nidą ir Palangą, kur traukiniai nepasiekia.

„Mes svarstome apie keleivių vežimą iki artimiausios stoties kitu transportu iš tokių vietų, kuriose nėra geležinkelio. Tokio maršruto pavyzdys – „Pajūrio ekspresas“, kai keleiviai į Palangą ar Nidą buvo iš Kretingos ar Klaipėdos vežami autobusu. Tokie maršrutai atvertų naujas galimybes ir autobusų kompanijoms“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Negana to, atsirado ir naujų maršrutų, pavyzdžiui, šių metų sausį traukinys iš Klaipėdos kursavo į Sovetską Kaliningrade, o savaitgaliais jau galima nukakti traukiniu iš Vilniaus į Daugpilį Latvijoje.

Tiesa, kai kur imta ir taupyti. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų gegužės Vilniuje nebeprikabinami „lietuviški“ vagonai prie „Rusijos geležinkelių“ traukinio, važiuojančio iš Kaliningrado į Maskvą. Dėl to tikimasi sutaupyti per 2 mln. eurų. Taip pat sumažintas reisų iš Vilniaus į Naująją Vilnią skaičius, nes šiais traukiniais kartais važiuodavo vos vienas žmogus. Tai padės sutaupyti 120 tūkst. eurų per metus.

Subsidijuos – jei skirs dividendus

Tačiau panašu, kad valstybei reikės spręsti keleivių vežimo klausimą. Į šių metų biudžetą jau įtraukta subsidija keleivių vežimui – 35 mln. eurų. Tiesa, keleivių gabenimas bus subsidijuotas tik tokiu atveju, jei „Lietuvos geležinkeliai“ skirs analogišką sumą dividendų.

Ar tai realu? Žinant tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neseniai sumokėjo Europos Komisijai 28 mln. eurų baudą už išardytą Rengės ruožą, tikėtis solidžių dividendų yra sunku.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...