captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bendra „Rail Baltica“ įmonė – neįmanoma

Estijai pasiūlius steigti bendrą trijų Baltijos šalių įmonę, kad ši administruotų „Rail Baltica“ projektą, Lietuvos Susisiekimo ministerijos vadovai tvirtina, kad tokios galimybės nesuteikia mūsų šalies Konstitucija. Pagal ją, keliai – nacionalinis turtas, todėl jo nebūtų įmanoma perduoti valdyti kitų šalių įmonėms. Lietuva siūlo kitokį projekto administravimo modelį ir tebelaukia Europos Komisijos vertinimo.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Estijai pasiūlius steigti bendrą trijų Baltijos šalių įmonę, kad ši administruotų „Rail Baltica“ projektą, Lietuvos Susisiekimo ministerijos vadovai tvirtina, kad tokios galimybės nesuteikia mūsų šalies Konstitucija. Pagal ją, keliai – nacionalinis turtas, todėl jo nebūtų įmanoma perduoti valdyti kitų šalių įmonėms. Lietuva siūlo kitokį projekto administravimo modelį ir tebelaukia Europos Komisijos vertinimo.

Lietuva siūlo vietoj bendros trijų Baltijos šalių įmonės, kurią estai pasiūlė steigti Latvijoje, įkurti Europos ekonominių interesų grupę, kurioje būtų „Rail Baltica“ dalyviai – Suomija ir Lenkija. Anot susisiekimo viceministro, tai leistų geležinkelio projektą įgyvendinti greičiau, įmonė esą dirbtų sparčiau, o jos steigimas kainuotų gerokai pigiau.

„[Estų siūlymas] neatitinka mūsų lūkesčių ir prasilenkia su Lietuvos Konstitucija. Mūsų manymu, tas procesas užsitęstų ilgiau nei 3 metus. Estų siūlomas greitis yra per lėtas, mes norime, kad procesas vyktų sparčiau. Mes pasiūlėme modelį, kuris Europoje jau vykdomas, kur tie patys lenkai, belgai, vokiečiai jau dalyvauja. Jis yra patikrintas ir jo įsteigimas kainuotų apie kelis šimtus litų“, – tvirtina susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Projektą įgyvendinančių „Lietuvos geležinkelių“ atstovų teigimu, bendros įmonės steigimas neįmanomas dar ir dėl to, kad Lietuva yra daugiau padariusi nei Latvija ir Estija. Praėjusią savaitę Lietuva Europos Komisijos paprašė įvertinti Lietuvos siūlomą europinę vėžę administruojančios įmonės modelį.

„Klausimas, kas ką perduoda? Latvija, Estija jokios europinės vėžės neturi ir geriausiu atveju ji atsiras 2020–2025 metais. Lietuva įdeda 1,1 mlrd. ir 2015 metais turės sukurtą europinės vėžės infrastruktūrą, o ją siūloma perduoti bendrai įmonei“, – sako „Rail Baltica“ direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.

Pasak A. Z. Kaminsko, jau 2015-ųjų rugsėjį iš Varšuvos ar Berlyno Kauną bus galima pasiekti europine vėže. Lietuva jau įgyvendino dalį „Rail Baltica“ projekto, įrengta vėžė nuo Šeštokų iki Mockavos. Penktadienį planuojama pasirašyti sutartį, kuri leis per kelerius metus nutiesti vėžę nuo Mockavos iki Kauno. Linija ateityje turėtų sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...