captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: NPD didinimas kišenių apčiuopiamai nepapildys

Neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus, tvirtina SEB banko analitikai. Kaip rašoma pranešime spaudai, sėkmingai pertvarkius mokesčių sistemą, tai galėtų ne tik padėti teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas, bet ir duotų postūmį vidaus rinkos plėtrai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus, tvirtina SEB banko analitikai. Kaip rašoma pranešime spaudai, sėkmingai pertvarkius mokesčių sistemą, tai galėtų ne tik padėti teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas, bet ir duotų postūmį vidaus rinkos plėtrai.

SEB banko prezidento patarėjo soc. m. dr. Gitano Nausėdos nuomone, numatytas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas nuo 470 iki 570 litų yra sveikintinas, tačiau apčiuopiamai mažas pajamas gaunančių gyventojų kišenės nepapildys.

Pasak ekonomisto, šiaip jau NPD didinimas yra efektyvesnis būdas, norint didinti perkamąją galią, negu minimaliosios mėnesinės algos kėlimas, kadangi jis vykdomas valstybės, o ne verslo subjektų sąskaita ir neaplips įvairiausiais „patobulinimais“, kurių vienintelis tikslas – išvengti sąnaudų augimo.

Pakėlus NPD, padidėjusios į rankas gaunamos pajamos leistų daugiau vartoti būtent toms gyventojų grupėms, kurios ilgai atidėliojo būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl skirs papildomus litus pirkiniams, o ne taupymui.

Vyriausybė taip pat pasiūlė 15 proc. tarifu apmokestinti skolos vertybinių popierių ir indėlių palūkanas, kurių suma per metus viršija 10 000 litų.

„Deja, potencialios šių mokesčių įplaukos bus keliasdešimt kartų menkesnės negu biudžeto pajamų netektis pakėlus nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Kita kompensuojanti priemonė – akcizų tabakui ir alkoholiniams gėrimams padidinimas nuo 2014 metų – paskatins šių prekių kontrabandą ir net gali komplikuoti euro įvedimą 2015 metais, jeigu infliacija Lietuvoje bus artima atitinkamam Mastrichto kriterijui“, – teigia G. Nausėda.

Ekonomika augs pagal planą

Pasak pranešimo, SEB banko analitikai nepakeitė anksčiau skelbtų Lietuvos BVP plėtros 2013 ir 2014 metų prognozių – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,5 proc. „Nors vidaus rinka gali maloniai nustebinti jau artimiausiais ketvirčiais, dabartinė užsienio rinkų padėtis ne tik nekelia optimizmo, bet per pastaruosius keletą mėnesių net pablogėjo“, – teigia G. Nausėda.

Prognozuojama, kad 2015 metais realusis BVP ūgtelės 4,5 procento.

Jų nuomone, didesnę BVP augimo spartą ateinančiais metais lems ne tik atsigaunanti euro zonos ekonomika, bet ir vartojimą skatinantys mokesčių politikos sprendimai, pirmiausia – NPD didinimas. 

Atsižvelgdamas į Vyriausybės pastangas laikytis fiskalinės disciplinos, SEB bankas sumažino 2014 metų fiskalinio deficito prognozę nuo 3 ,0 proc. iki 2,5 proc. BVP. Tebetvyranti mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą įtampa SEB analitikams nesuteikė pagrindo gerinti prognozuojamo šių metų fiskalinio deficito dydžio, tad jis liko toks pat – 2,8 proc. BVP. Visgi, analitikų teigimu, tokio lygio pakaktų atitinkamam Mastrichto konvergencijos kriterijui įvykdyti. SEB analitikų nuomone, 2015 metais šis rodiklis sumažės iki 1,5 proc. BVP.

Atsižvelgdami į naujausias kainų  tendencijas, SEB analitikai sumažino praėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtą prognozuojamą  2013 metų vidutinę metinę infliaciją nuo 2,5 proc. iki 2 proc., tuo tarpu 2014 metų paliko nepakeistą – 2,8 proc. 2015 metų vidutinės metinės infliacijos prognozė – 3,5 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...