captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turkmėnijos dujos SGD terminalą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip po trejų metų

Iš oficialaus vizito Turkmėnistane grįžęs premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad kol kas galima kalbėti tik apie dujų importą iš šios šalies buitiniams vartotojams.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Iš oficialaus vizito Turkmėnistane grįžęs premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad kol kas galima kalbėti tik apie dujų importą iš šios šalies buitiniams vartotojams.

Pasak Ministro Pirmininko, Turkmėnistanas gamtines dujas importuoti į Klaipėdoje statomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą galėtų tik išplėtęs savo jūrų uostą, o tai įvyktų ne anksčiau kaip po trejų metų.

„Dabar jie galėtų pasiūlyti tik tanklaiviu atsigabenti tas dujas – butaną propaną, naudojamas automobiliuose arba rajonuose gyvenamųjų namų šildymui, arba naudojamas dujų balionuose. O jau kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų atsigabenimą bus (galima – ELTA) tada, kai jie išplės savo jūrų uostą prie Kaspijos jūros“, – tradiciniam interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienio rytą sakė Vyriausybės vadovas.

A. Butkevičiaus teigimu, turkmėnai jau pradėjo įgyvendinti jūrų uosto plėtros projektą, tačiau terminalą pasistatys po kelerių metų.

„Tai būtų galimybė (tiekti Lietuvai SGD – ELTA) maždaug po trejų metų, nes jų yra toks planas“, – sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, visi stambūs projektai Turkmėnistane vykdomi tik griežtai su prezidento Gurbangulio Berdymuchamedovo sutikimu.

„Klaipėdos nafta“, įgyvendinanti SGD terminalo projektą, yra sulaukusi patvirtinančių dokumentų iš 16 kompanijų, kuriose nurodoma, kad dalyvaus pasiūlymų teikime dėl dujų tiekimo terminalui.

SGD dujų pirkimo sutartyje pageidaujama sutartį sudaryti 10 metų, o per metus būtų tiekiama 0,75 mlrd. kubinių metrų dujų.

Planuojama, kad SGD terminalas turi būti įrengtas ir pradėtas naudoti iki 2014 metų gruodžio.

Tikimasi, kad įrengus SGD terminalą Lietuva turės alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį, kuris užtikrins tiekimo saugumą ir patikimumą.

Preliminari projekto kaina – apie 200 mln. eurų (690,6 mln. litų).

Europos investicijų bankas (EIB) suteiks ilgalaikę paskolą projekto finansavimui užtikrinti. EIB direktorių valdyba yra pritarusi valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymui skirti iki 87 mln. eurų (iki 300 mln. litų) ilgalaikę paskolą projektui finansuoti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...