captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su „daktarais“ siejamo kauniečio skolos rašteliuose – 20 mln. dolerių

Turtinga maskvietė prieš daugiau nei du dešimtmečius taip rūpinosi savo dukterimi, kad jos išlaikymo tikslams be palūkanų paskolino 20 mln. JAV dolerių. Tokia versija savo turtus net keletą metų aiškinti bandė kaunietis verslininkas Semionas Bulatovas, siejamas su kalėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro gauja.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Turtinga maskvietė prieš daugiau nei du dešimtmečius taip rūpinosi savo dukterimi, kad jos išlaikymo tikslams be palūkanų paskolino 20 mln. JAV dolerių. Tokia versija savo turtus net keletą metų aiškinti bandė kaunietis verslininkas Semionas Bulatovas, siejamas su kalėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro gauja.

S. Bulatovas – vienas daugelio atvejų, kai įtartinas pajamas mėginama grįsti vekseliais ir kitais skolos dokumentais. Ir kone visada nurodomi neregėtai dosnūs skolintojai, solidžias pinigų sumas skolinantys be jokių garantijų ir netgi be palūkanų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius DELFI teigė, jog tokios operacijos – didžiausia kliūtis tiriant galimus neteisėto praturtėjimo atvejus.

Teismas sakme apie dosnią maskvietę nepatikėjo

Dėl savo turtų teisėtumo kaunietis S. Bulatovas, nuskambėjęs koncerno „Linda“ bankroto istorijoje, bylinėjosi keletą metų. Taškas padėtas tik 2011 m. pavasarį, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė nepatikėti vyriškio versija apie dosnios maskvietės jam esą paskolintus 20 mln. dolerių.

Bylinėdamasis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), S. Bulatovas nesutiko su mokesčių inspektorių reikalavimu, kuriuo jis įpareigotas sumokėti beveik 2,7 mln. Lt mokesčių ir baudų.

S. Bulatovas teismui pateikė jo turtų teisėtumą esą įrodantį dokumentą – 1991 m. kovo 29 d. sudarytą sutartį su maskviete Galina Gaidar. Dosnioji Maskvos gyventoja esą be jokių palūkanų 20 metų laikotarpiui jam paskolino milžinišką 20 mln. JAV dolerių sumą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme S. Bulatovas šventė pergalę. Šiam teismui pakako notariškai nepatvirtintos jo ir G. Gaidar sutarties kopijos, kurioje nurodyta, jog maskvietė „perdavė pareiškėjui 20 000 000 JAV dolerių su teise jais disponuoti savo nuožiūra ir įpareigojo gautų pinigų sąskaita išlaikyti jos dukterį“. Be to, S. Bulatovas teismui pateikė ir G. Gaidar 2004 m. balandžio 16 d. pareiškimą, Maskvoje patvirtintą notaro, kurioje moteris esą patvirtina būtent šiam tikslui jam paskolinusi 20 mln. dolerių be jokių palūkanų.

Su tokiu verdiktu nesutikusi VMI apeliaciniu skundu kreipėsi į LVAT. Pastarasis teismas, priešingai nei žemesnės instancijos Vilniaus apygardos administracinis teismas, versija apie 20 mln. dolerių kilmę nepatikėjo.

Teismas pabrėžė, jog S. Bulatovo versijai prieštarauja jo paties parodymai: 2000 m. pareigūnų apklaustas vyriškis apie jokias paskolas iš G. Gaidar neminėjo, o sykiu skundėsi turįs finansinių problemų. Teismo sprendime pateikiamais duomenimis, 20 mln. dolerių paskolą S. Bulatovas prisiminė tik 2003 m. Be to, bendradarbiaudami su Rusijos teisėsauga, Lietuvos pareigūnai susisiekė su G. Gaidar: LVAT skelbiamais duomenimis, moteris atsisakė pateikti paaiškinimus.

Taigi LVAT nutarė tenkinti VMI pretenziją, o S. Bulatovo skundą atmetė.

K. Jucevičius: skolos rašteliais ginasi 90 proc. įtariamų neteisėtu praturtėjimu

Istorijos apie dosniai skolinamus pinigus – FNTT kasdienybė. Tarnybos vadovas K. Jucevičius DELFI teigė, jog skolos rašteliai ir vekseliai – populiariausias būdas, kuriuo savo pajamas bando grįsti neteisėtu praturtėjimu įtariami asmenys.

„Daugumoje tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo mes susiduriame su paskolos lapeliais, vekseliais ir pan. Problema pagrinde kyla būtent šituose tyrimuose. Galima sakyti, kad 90 proc. tyrimų – gal dar daugiau – yra šitie paskolos lapeliai“, – kalbėjo FNTT direktorius.

Pasak jo, skolos lapelių atsiranda visokiausių – dosnias paskolas tiriami asmenys nurodo gavę tiek prieš keliolika metų, tiek prieš porą mėnesių. O papildomas galvos skausmas FNTT – su užsienio valstybių piliečiais esą sudarytos paskolos sutartys.

„Nebūtina, kad jis (skolintojas – DELFI) būtų iš kokios Afrikos valstybės. Užtenka, kad ir latvis: vis vien jau problematiška. Dažnas reiškinys. Tikrai dažnas. Kadangi sudėtingiau mums paneigti (pinigų skolinimo – DELFI) faktą, kai užsienio pilietis yra. Lietuvos pilietį galima išsikviesti: patikslinti, pažiūrėti – turėjo jis lėšų ar neturėjo. O jeigu tai užsienio valstybės pilietis – sudėtingiau jau. Reikia rašyti teisinės pagalbos prašymą į kitą valstybę ir t.t.“, – dėstė K. Jucevičius.

Anot pašnekovo, jeigu Seimas nepalaikys FNTT ir prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymo įvesti privalomą notarinį skolos raštelių tvirtinimą, tyrėjai ir toliau susidurs su milžiniškais sunkumais, o galimai fiktyvūs vekseliai ir panašūs dokumentai daugeliui padės išvengti atsakomybės.

„Tikimės, kad pajudės tas klausimas“, – reziumavo K. Jucevičius.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...