captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: laikantis fiskalinės drausmės svarbiausias vaidmuo teks koalicijai

Lietuva tikisi eurą įsivesti 2015 m., tačiau laikantis fiskalinės drausmės svarbiausią vaidmenį teks atlikti keturių partijų koalicijos nariams, interviu Slovakijos spaudai pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuva tikisi eurą įsivesti 2015 m., tačiau laikantis fiskalinės drausmės svarbiausią vaidmenį teks atlikti keturių partijų koalicijos nariams, interviu Slovakijos spaudai pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Praeitą savaitę dalyvaudama Vidurio Europos šalių vadovų susitikime Bratislavoje D. Grybauskaitė apie skolų krizę ir Lietuvos pastangas įsivesti eurą davė interviu laikraščiui „Hospodarske Noviny“, kuris pirmadienį paskelbtas oficialioje prezidentės interneto svetainėje.

Pasak Lietuvos vadovės, 2007 m. Lietuva beveik atitiko narystės euro zonoje kriterijus. Tačiau nors Lietuvos fiskalinė politika buvo atsakinga, šalis vis tiek negalėjo įsivesti euro.

„Viena tokio sprendimo priežasčių tikriausiai buvo nenoras plėsti euro zonos. Šiuo metu darome viską, ką galime, kad palaikytume fiskalinį tvarumą ir būtume pasiruošę kuo greičiau įsivesti eurą“, – interviu sakė D. Grybauskaitė, reaguodama į žurnalisto pastabą, kad prieš kelerius metus Lietuva siekė prisijungti prie euro zonos, bet jai nepavyko, nes infliacijos lygis šalyje keliomis šimtosiomis procento dalimis viršijo leistiną ribą, ir klausiama, ar Lietuva vis dar vis dar nusivylus, jog neleido įsivesti euro, nors tuo metu buvo vadinama Baltijos tigru.

Kalbėdama apie euro įvedimo datą šalies vadovė įvardino 2015 metus.

„Mūsų Vyriausybė mano, kad tai padaryti galime 2015 metais. Bet kuriuo atveju stebime visus išorinius ir vidaus veiksnius, galinčius turėti įtakos mūsų planams. Laikantis fiskalinės drausmės svarbiausią vaidmenį teks atlikti keturių partijų koalicijos nariams“, – teigė prezidentė.

Atremdama pastabą, jog kai kurie ekonomistai pažymi, kad euro zonai nepriklausančioms šalims būtų geriau pasilikti savo valiutą, D. Grybauskaitė teigė, kad Lietuvoje valiutos kursas jau daug metų yra fiksuotas, litas nuo 2002 m. yra susieta su euru, tai reiškia, kad de facto Lietuva turi eurą ir vykdo Europos centrinio banko nustatytą pinigų politiką.

„Laikai, kai finansų rinkos visas euro zonai priklausančias valstybes laikė viena visuma, seniai baigėsi. Dabar kiekviena šalis vertinama atskirai pagal jos ekonominės veiklos rezultatus. Svarbiausia yra atsakinga ir apdairi konkrečios šalies vyriausybės fiskalinė politika. Sunkios krizės metu vienos euro zonos šalys nukentėjo labiau, o kitoms sekėsi daug geriau“, – klausiama, ar nebijo stoti į klubą, kuriam priklauso tokios problemų kamuojamos šalys kaip Graikija ar Ispanija, atsakė prezidentė.

D. Grybauskaitė pažymėjo esanti tikra, jog lietuviai didžiuojasi savo valiuta litu. Esą daugelis lietuvių junta istorines sąsajas su litu. Prezidentė nurodė, kad ši valiuta gerai lietuviams pasitarnavo. Pasak D. Grybauskaitės, naujausiais „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 36 proc. lietuvių yra įsitikinę, kad euro įvedimas teigiamai paveiks šalies vystymąsi, o 37 proc. šalies gyventojų mano, jog euras turės teigiamos įtakos kiekvienam žmogui.

Kalbėdama apie euro įsivedimo baimes Lietuvos vadovė įvardino kainų kilimą.

„Daugiausia baimių yra susiję su tuo, kad įvedus eurą gali pakilti kainos arba kad pereinant nuo lito prie Europos valiutos bus mėginama jomis manipuliuoti. Mūsų užduotis yra kalbėtis su žmonėmis ir geriau paaiškinti, kodėl ir kuo narystė euro zonoje yra naudinga Lietuvai ir jos gyventojams“, – neabejojo D. Grybauskaitė.

Tuo tarpu kalbėdama apie verslą ir eurą prezidentė kalbėjo, kad atliekant Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakytą tyrimą gegužės mėnesį buvo apklausta 130 didžiausių Lietuvos įmonių ir nustatyta, jog net 84 proc. jų pritaria euro įvedimui.

„Spartesnį prisijungimą prie euro zonos palankiai vertintų 51 proc. įmonių, o 45 proc. yra linkusios palaukti, kol pinigų sąjungos ateitis taps aiškesnė. Šis klausimas itin svarbus, nes pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai yra euro zonos šalys. Lietuvos narystė euro zonoje būtų išties naudinga mūsų verslui. Įvedus eurą įmonės patirtų mažesnes sandorių išlaidas, euras paskatintų eksportą ir Lietuva taptų patrauklesnė užsienio investuotojams. Todėl euro įvedimas atitinka mūsų interesus, nes mūsų šalies ekonomika yra nedidelė ir atvira“, – sakė pašnekovė.

D. Grybauskaitė sutiko, kad Slovakija 2009 metais prisijungusi prie euro zonos, galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvai įsivedant eurą.

„Mes atidžiai stebime ekonominę padėtį visoje Europos Sąjungoje ir euro zonoje, taip pat ir Slovakijoje. Natūralu, kad Lietuvą dažniausiai lyginame su Šiaurės šalimis ir artimiausiomis savo kaimynėmis. Estija eurą įsivedė 2011 m., o Latvija tai padaryti planuoja kitų metų pradžioje. Bendra valiuta visose trijose Baltijos šalyse investuotojams būtų dar vienas svarbus pranašumas. Žinoma, mus domina ir padėtis Slovakijoje. Džiaugiuosi, kad lankydamasi Bratislavoje daugiau sužinojau apie jūsų patirtį euro zonoje“, – interviu Slovakijos laikraščiui „Hospodarske Noviny“ dėstė D. Grybauskaitė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...