captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Snoro“ administratoriaus N. Cooperio pažadas: 3,5 milijardo litų sugrįš

Didžiausias iššūkis, su kuriuo Lietuvoje teko susidurti „Snoro“ banko administratoriui Neilui Cooperiui, – tendencingai formuojama visuomenės nuomonė.
T. Lukčio (BFL) nuotr.
T. Lukčio (BFL) nuotr.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo Lietuvoje teko susidurti „Snoro“ banko administratoriui Neilui Cooperiui, – tendencingai formuojama visuomenės nuomonė.

N.Cooperis interviu savaitraščiui „15min“ pasakojo, kaip jam sekasi pardavinėti bankrutavusio banko turtą, ieškoti dingusių milijardų, kodėl banko darbuotojų algų vidurkis didesnis nei prieš bankrotą ir kas apmoka jo keliones.

Jūs ir jūsų atstovaujama įmonė į „Snoro“ bankrotą buvo įtraukta nuo pirmųjų dienų. Ar imdamasis šio darbo numanėte, kas laukia Lietuvoje?

– Man sunku komentuoti, kodėl Lietuva kreipėsi į mane atlikti šį darbą. Aš dėl jo nesivaržiau ir šio darbo neieškojau. Lietuva turėjo problemą, kuriai spręsti nepakako vietinių žmonių patirties. Jei man pavyks išspręsti šią problemą, Lietuvoje bus sukaupta kur kas daugiau patirties ir tokioms krizėms pasikartojus nereikės ieškoti pagalbos užsienyje.

Sulaukiate nemažai kritikos, tačiau į ją viešai atsakote itin retai. Gal dėl to žmonėms susidaro įspūdis, kad turite ką slėpti?

– Yra geltonoji spauda, kuri nesuinteresuota gauti faktų. Vienas redaktorius mano kolegai yra pasakęs, kad tiesa skaitytojams yra neįdomi. Toks požiūris nepriimtinas.

Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2012 m. kovo 31 d. „Snorui“ pavyko susigrąžinti 1,5 mlrd. litų. Tačiau banko administravimas jau kainavo 227 mln. litų. Tai 15 proc. nuo grįžusios sumos. Kaip manote, kokias sumas realu susigrąžinti „Snoro“ kreditoriams ir kiek tai galiausiai kainuos?

– Manau, kad „Snorui“ pavyks grąžinti nuo 3,5 iki 4,5 mlrd. litų. Svarbus klausimas – kada? Visur pasaulyje teisiniai ginčai užtrunka.

Be to, administravimo išlaidos mažėja. Kai rengdavome banko darbuotojų pasitarimus prieš kreditorių susirinkimą, juose dalyvaudavo per 40 žmonių. Dabar nereikia ir keturių.

Dar vienas mitas, kurį noriu išsklaidyti. Atėjęs dirbti visada laikiausi taisyklės nesamdyti konsultantų užsienyje, jei tą patį darbą gali atlikti Lietuvos profesionalas. Noriu palikti kuo daugiau profesionalų, kurie turėtų tokių krizių valdymo patirties.

Mes negalime išleisti daugiau, nei nustatė Kreditorių komitetas. Šiuo metu neišleidžiame nė pusės numatytų pinigų.

Kalbant apie mano asmenines išlaidas. Taip, kartais keliauju verslo klase, kartais „Ryanair“, bet visada už save moku pats. „Snoro“ kreditoriai neturi nieko bendro su šiomis išlaidomis (N.Cooperiui nustatyta mėnesio alga yra 100 tūkst. litų, – red. past.).

Su kokiu didžiausiu iššūkiu susidūrėte dirbdamas Lietuvoje?

– Liūdna, bet didžiausias iššūkis šiuo metu – nuolatos įrodinėti kreditoriams, kad bankroto byla yra valdoma kompetentingai. Toks poreikis atsiranda dėl šališkos informacijos žiniasklaidoje. O bankrotas valdomas iš tiesų profesionaliai.

Kreditorių komitetui tenka pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, ir paaiškinti visus tolesnius žingsnius. Kartais tai peržengia sveiko proto ribas. Jei procesas vyktų Didžiojoje Britanijoje, būtume pusmečiu pasistūmėję į priekį.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close