captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl valstybės tarnybos reformos vyriausybė turėjo tik vieną reikalavimą

Vyriausybė trečiadienį diskutavo dėl valstybės tarnybos pertvarkos. Nuspręsta prie šio klausimo grįžti po Naujųjų metų. 
Eimutis Misiūnas, BNS nuotr.
Eimutis Misiūnas, BNS nuotr.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, kad vyriausybė pasitarime pritarė valstybės tarnybos įstatymui ir visiems lydintiesiems aktams. Ministras tvirtino, kad didelių pastabų pasitarime nebuvo išsakyta. Tačiau, pabrėžė ministras, Vvriausybės pasitarime buvo akcentuojamas vienintelis reikalavimas, kad 2019 m. įsigaliojus naujam valstybės tarnybos įstatymui, nereikėtų skirti nė vieno papildomo euro iš valstybės biudžeto. Todėl, akcentavo E. Misiūnas, bus dedamos visos pastangos, kad su dabartiniu biudžetu būtų galima mokėti didesnius atlyginimus valstybės tarnautojams. Pasak jo, tam, kad tai būtų įmanoma, valstybės tarnautojų skaičių reikėtų sumažinti bent 7–8 procentais.

Ministras tikino, kad nuo vasario mėnesio bus pradėta viešojo sektoriaus funkcijų peržiūra, kuomet bus kiekvienai institucijai pateikiamos rekomendacijos, ką reikėtų daryti ir ką reikėtų konsoliduoti. Tada, tvirtino E. Misiūnas, bus aišku, kiek reikės valstybės tarnautojų.

Vyriausybė imasi spręsti iki šiol nepajudinamą valstybės tarnybos reformos klausimą. Ankstesnėms vyriausybėms valstybės tarnybos reforma, padarant ją efektyvesne, o tarnautojų atlyginimus konkurencingus, buvo neįkandama užduotis.

Anksčiau vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius ketino bent 10 proc. sumažinti tarnautojų skaičių. Dabartinės vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis taip pat žadėjo greitus pokyčius dar vasarą. Tačiau atšventus vyriausybės metines, ambicingi planai palikti 2019 metams.

Be dedamų akcentų, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, kalbama ir apie planus atsisakyti priemokų ir priedų sistemos, paliekant priemokas už stažą ir pavadavimą, kalbama apie tai, jog valstybės institucijoms skyrus tam tikrą asignavimų dalį, bus leista tvarkytis taip, kad būtų pasiekti efektyviausi rezultatai. Tarp pateiktų siūlymų taip pat yra siūlymai sudaryti galimybes dirbti nuotoliniu būdu ir atsisakyti valstybės tarnautojų vertinimo tik tam sudarytose komisijose ir t. t.

Tiek premjeras S. Skvernelis, tiek vidaus reikalų ministras E. Misiūnas ne kartą yra pabrėžę, kad tokios pertvarkos reikia, nes dėl dabar valstybės tarnautojams mokamų mažų atlyginimų yra sunku ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti gerus specialistus.

Todėl valstybės tarnybos pertvarkos gaires brėžianti Vidaus reikalų ministerija teigia, kad ateityje valdininkų skaičius turėtų mažėti, o valstybės tarnyboje likusiųjų atlyginimai – didėti. Dar praėjusią savaitę S. Skvernelis tikino, kad po pertvarkų valstybės tarnyba „neatpigs“, bet sumažėjusi – ir įvedus naujus vadybos metodus – bus kur kas efektyvesnė.

Praėjusią savaitę premjeras akcentavo, kad pastangos mechaniniu būdu mažinti valstybės tarnautojų skaičių buvo nesėkmingos, todėl, anot jo, reikia įpareigoti institucijas reformuotis pačias.

Pasak E. Misiūno, šiuo metu mažiausias darbo užmokestis valstybės tarnyboje yra apie 400 eurų, o vidutinis nesiekia nei 800 eurų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...